Etnocentrizmo ir kultūrinio reliatyvizmo sampratos

Ar viena kultūra gali būti geresnė, tobulesnė už kitą? Antropologijoje visos žmonių grupuotės yra vienodai svarbios, vertos tyrinėti. Tai atspindi tiriamoji kultūrinio reliatyvizmo paradigma, vienas svarbiausių antropologijos principų[1].

Antropologų pabrėžiamas kultūrinis reliatyvizmas priešingas šališkam, dažniausiai su etnocentrizmu, nacionalizmu ir rasizmu susijusiam požiūriui, kuris savo bei kitas kultūras mato ir analizuoja tendencingai – per savo kultūros visumą. Kultūrinis reliatyvizmas pabrėžia santykinį kultūrų nepalyginamumą, kiekvienos jų išskirtinį savitumą bei pažinumą tik iš jos pačios vidinės logikos[2].

Pati sąvoka turi dvi reikšmes – moralinę-politinę bei metodologinę. Metodologiškai kultūrinis reliatyvizmas reiškia, kad kol antropologas ką nors tiria, jis laikinai susilaiko nuo savo estetinių ir moralinių išvadų, siekia pakankamai gerai suprasti, įsijausti į svetimas normas ir skonį. Moraline ir politine reikšme kultūrinis reliatyvizmas išreiškia tai, jog mes gerbiame kitas kultūras ir laikome jas tokiomis pat „geromis“ kaip ir mūsų pačių kultūra. Visgi dažnai tai yra gan didelis iššūkis. Žiūrint iš nacionalistinio požiūrio taško, kultūrinis reliatyvizmas gali būti suvokiamas kaip grėsmė – tarsi rūgštis, kuri ištirpina kažkieno tautą, kultūrą, identitetą, saugumą... Žinoma, didžioji dauguma antropologų tokio požiūrio vengia. Žiūrint iš priešingo, universalistinio požiūrio taško, pavyzdžiui, Žmogaus teisių deklaracijos, kultūrinis reliatyvizmas prilygsta neintervenciniam santykiui su visomis kitomis kultūromis, neigiant mūsų teisę kritikuoti net akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus[3].

Kultūrinio reliatyvizmo esmė tokia, jog kiekviena kultūra turi būti suprasta iš jos pačios, o ne iš šalies primestos logikos pozicijų, be jokio išankstinio požiūrio, t.y. reliatyviai. Kultūros suvokiamos kaip unikalūs dariniai, visos jos rodo vienodai vertingų civilizacijos istorijoje išsirutuliojusių kultūros formų įvairovę, todėl hierarchiniai kultūrų vertinimai negalimi: nėra kultūrų, kurios būtų „aukštesnės“ ar „žemesnės“, „primityvios“ ar „išsivysčiusios“[4].

Tokios sąvokos, kaip laukiniškumas, barbarybė, civilizuotumas, įvardija etnocentrizmą žmonių, kurie mano, jog jų gyvenimo būdas geresnis, normalesnis nei kitų tautų[5]. Etnocentrizmas yra nuostata ar tendencingas požiūris stebėti ir spręsti apie žmonijos sociokultūrinę įvairovę iš savo kultūros ar visuomeninės perspektyvos arba nesugebėjimas suprasti kitų kultūrų skirtingumo lyginant su sava kultūra, jų stereotipizavimas. Etnocentrizmas visiškai priešingas antropologijai [6]. Paprasčiau tariant, tai kitų kultūrų vertinimas remiantis savąja, noras paaiškinti pasaulį savajai kultūrai būdingomis kategorijomis.

Remdamiesi kultūriniu reliatyvizmu, atsisakome savo kultūros mąstymo stereotipų, moralinio vertinimo kriterijų, savų idealų, vertybių sistemų perkėlimo į kitų civilizacijų ar kultūrų tyrinėjimus. Antropologui būtina pamiršti savo paties vertybes ir kontroliuoti savo spontaniškas reakcijas į gausybę egzotiškų reiškinių, kad jis išmoktų suprasti žmones, kuriuos tiria. Be tokio supratimo neįmanoma sukurti abipusio pasitikėjimo, kuris yra prielaida žengiant į dialogą su tiriamaisiais. Be dialogo jokie pokyčiai neįmanomi. Tai yra tiesa ir praktiniame gyvenime, kur pagarba ir pasitikėjimas formuoja visų vaisingų santykių pagrindą[7].

Nebūtinai būdami antropologais galime savęs paklausti, ką palaikome – ribotą etnocentristinį požiūrį ar kultūriniu reliatyvizmu paremtą mąstymą, kuris pasižymi nešališkumu ir pakantumu.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Andrijauskas A. Kultūrologijos istorija ir teorija, - Vilnius. 2003.
2. Cultural relativism. http://www.anthrobase.com/Dic/eng/index.html
3. Čiubrinskas V. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos, - Kaunas. 2007.
4. Marvin H. Kultūrinė antropologija, - Vilnius. 1998.

[1] Kultūrinio reliatyvizmo kryptį į antropologiją atnešė vokiečių kilmės amerikiečių antropologas Franz Boas (1858-1942).
[2] Čiubrinskas V. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos, - Kaunas. 2007. P. 12.
[3] Cultural relativism. http://www.anthrobase.com/Dic/eng/index.html
[4] Čiubrinskas V. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos, - Kaunas. 2007. P. 58-59; Andrijauskas A. Kultūrologijos istorija ir teorija, - Vilnius. 2003. P. 267.
[5] Andrijauskas A. Kultūrologijos istorija ir teorija, - Vilnius. 2003. P. 267.
[6] Čiubrinskas V. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos, - Kaunas. 2007. P. 214.
[7] Cultural relativism. http://www.anthrobase.com/Dic/eng/index.html