Fluxus kiemas

http://kulturoskiemas.lt/wp-content/uploads/2019/06/Siuolaikine-Seniunija-Istorijos_A-390x553.jpg

Rokų gyventojai turi ką papasakoti, o tos istorijos yra be galo įdomios.

Todėl nesustokime – ir toliau laukiame Jūsų kiemų pasakojimų, istorijų, nutikimų ir įdomybių.

Rokų kiemų istorijas galite pasiskaityti www.kulturoskiems.lt/fluxus

Naujus Jūsų kiemo pasakojimus, istorijas, nutikimus ir įdomybes siųskite adresu rokai.kultura@gmail.com

Rokų kiemų gyventojams gali būti suteikta galimybė savo kiemų istorijas (pasakojimus, nutikimus, ypatumus, gebėjimus, svajones ir pan.) išreikšti vizualiai (kiemo herbu, ženklu, simboliu, kuris galėtų būti vizualiai matomas prie kiemo), padedant profesionaliems menininkams.

Ir taip papuošti Rokus bei įprasminti savo buvimą juose.

Apie ką galėtų būti Jūsų istorijos?
  • Šeimos istorija(-os), perduodama(-os) iš kartos į kartą, ar papasakota(-os) tėvų, senelių, giminaičių.
  • Kiemo gyventojų įdomios istorijos, nutikusios seniai, ne taip seniai, vakar arba vykstančios dabar.
  • Įsimintini, reikšmingi, įdomūs, juokingi, baisūs ir pan. nutikimai, atsitikę kieme (šeimoje).
  • Susigalvotos (ar galėjusios nutikti) istorijos, susijusuios su kiemu ir/ar jo gyventojais.
  • Kiemo gyventojų pomėgiai, hobiai, laisvalaikio užsiėmimai – kuo kiemas ir jo gyventojai išskirtiniai arba kuo galima (norima) pasigirti, psididžiuoti, pasidalinti.
  • Įdomios, išskirtinės arba paprastos, bet mielos, paslaptingos, ypatingos ir pan. vietos kieme (ir, gal būt, tų vietų atsiradimo istorijos ar nutikimai jose).
  • Kiemo gyventojų planai, svajonės, viltys, fantazijos ir pan. apie kiemą ir/ar kiemo gyventojus (esamus, o gal ir įsivaizduojamus).
  • Jūs geriau žinot...
Kaip pateikti savo kiemo istorijas?
  • Istorijas siųskite adresu rokai.kultura@gmail.com  iki 2019 m. birželio 1 d. Nepamirškite nurodyti savo vardo ir, pageidautina, telefono numerio.
  • Tai gali būti el. laiškas (tekstas-pasakojimas), tekstinis dokumentas prisegtuke, nuotraukos, filmuota medžiaga, filmuotas pasakojimas (garso takelis), skenuoti ar fotografuoti piešiniai ar kitokie darbai, kiemo vaizdai.
  • Jeigu istorija perteikiama vaizdine medžiaga (fimuota, fotografuota, skenuota), būtų gerai, kad vaizdai suprantamai atspindėtų (perteiktų) pasakojimą (istoriją). Reikalui esant rašykite vaizdinės medžiagos komentarus, paaiškinimus, pastabas ir pan.
  • Gyvenamosios vietos (kiemo) adreso nurodyti nebūtina.
Kaip pateikti savo kiemo istorijas?
  • Istorijas siųskite adresu rokai.kultura@gmail.com  iki 2019 m. birželio 1 d. Nepamirškite nurodyti savo vardo ir, pageidautina, telefono numerio.
  • Tai gali būti el. laiškas (tekstas-pasakojimas), tekstinis dokumentas prisegtuke, nuotraukos, filmuota medžiaga, filmuotas pasakojimas (garso takelis), skenuoti ar fotografuoti piešiniai ar kitokie darbai, kiemo vaizdai.
  • Jeigu istorija perteikiama vaizdine medžiaga (fimuota, fotografuota, skenuota), būtų gerai, kad vaizdai suprantamai atspindėtų (perteiktų) pasakojimą (istoriją). Reikalui esant rašykite vaizdinės medžiagos komentarus, paaiškinimus, pastabas ir pan.
  • Gyvenamosios vietos (kiemo) adreso nurodyti nebūtina.
Kam reikalingos Jūsų kiemo istorijos?
  • Mums visiems. Rokai – mikrorajonas, turintis pakankamai turiningą istoriją. Ir mes esame tos istorijos dalis. Ne mažiau turininga. Tai įdomu.
  • Jūsų kiemo istorijos, jų siužetai ar idėjos pasitarnaus įgyvendinant Rokų mikrorajono, kaip Šiuolaikinės seniūnijos („Kaunas 2022 – Europos sostinė“ bendradarbiavimo projekto partnerio), kūrybines idėjas ir projektus.
  • Jūsų pasakojimai, greta Rokų mikrorajono istorijos fragmentų, bus skelbiami (nebūtinai nurodant konkretų adresą) www.kulturoskiemas.lt/fluxus/
  • Bus sudaryta galimybė, esant poreikiui, norui ir pageidavimui, vizualizuoti (paversti vaizdiniu simboliu, ženklu, kiemo herbu) Jūsų istorijos idėjas. Tam talkintų profesionalūs menininkai (tarpininkaujant „Kaunas 2022 – Europos sostinė“).
  • Pačių įdomiausių ir kitokių -iausių- istorijų autorių laukia prizai!

Rokai. Mūsų kiemo kiemų istorijos

Prieš 2 mln. m.

Prie Jiesios rasti akmens kirvukai, 2 m ilgio mamuto iltis liudija,  kad Rokuose gyventa jau akmens amžiuje, prieš 2 mln. metų.

X a.

X a. ant Jiesios piliakalnio stovėjo medinė pilis – ją mini arabų keliautojas ir geografas Indrisas.

XIII–XIV a.

Vainatrakio kaime, prie Vilko sodybos, yra plokštinis kapinynas – XIII–XIV a.  laidojimo vietos.

1500 m.

Rokai Roko lauko vardu pirmą kartą paminėti 1500 m. dokumente, kuriuo LDK didysis kunigaikštis Aleksandras dovanoja žemių prie Jiesios Henrikui Šliagiriui.

1577 m.

1577 m., valdant Steponui Batorui, Kauno seniūnas  Jonas  Chodkevičius  žemes Jiesios ir Vyčiaus santakoje (minimas kaip Roko laukas) dovanojo popieriaus meistrui Jurgiui Reineriui popieriaus malūnui statyti.

1603 m.

1603 m. Rokuose veikė bernardinų vienuolyno  plytinė, iš kurios plytų pastatyta šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas Kaune.

1639 m.

1639 m. fundaciniame rašte LDK kancleris Stanislovas Radvila ir karalius Vladislovas IV  patvirtina 1603 m. donaciją bernardinų vienuoliams Rokakiemio kaime statytis plytinę plytoms ir čerpėms gaminti.

1639 m.

Vietovardis Rudbalė, minimas 1639 m. LDK kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos  donacijoje  bernardinų vienuoliams, liudija, kad Rokų apylinkėse iš balų buvo išgaunama rūda.

XVII a.

XVII a. visa Užnemunė priklausė LDK kancleriui K.Pacui.

1702 m.

1702 m. per Rokų apylinkes į Poltavos mūšį žygiavo švedai – Jiesios ir Sąnašos santakoje yra švedkapiai.

1807 m.

1807 m. Naujosios Rytų Prūsijos žemėlapyje pažymėtas pavadinimas ROKAY.

1807 m.

1807 m. Napoleono kodeksu  Užnemunėje panaikinta baudžiava.

1812 m. birželio 23 d.

1812-06-23 Napoleono kariuomenė kėlėsi per Nemuną – Napoleonas ją stebėjo nuo Jiesios piliakalnio.

1830–1831 m. 

Po 1830–1831 m. sukilimo caro valdžia uždarė bernardinų vienuolyną, plytinę, žemes atėmė.

1861 m. 

1861 m. pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje geležinkelis – geležinkelio Peterburgas-Varšuva atšaka, smarkiai pakeitęs Jiesios kraštovaizdį.

1864–1904 m. 

1864–1904 m. represijoms ir knygnešiui Petrui Varkalai  atminti Girininkų kaime 1991 m. pastatytas paminklas.

1883 m. 

1909 m. Rusijos imperijos gamyklų sąrašuose pažymėta Rokų kaime esanti plytinė, įkurta 1883 m., priklausanti Giršai Brechšteinui ir Icikui Frankui.

1882–1905 m. 

1882–1905 m. prie IV-ojo forto veikė septynios rankinės plytinės, kuriose dirbo armėnai, gruzinai ir kitų tautybių carinės Rusijos atsiųsti žmonės.

1882–1890 m. 

1882–1890 m. fortifikuojamas Kaunas – pastatytas IV fortas prie Rokų.

XIX a.  pabaiga

XIX a. pabaigoje Rokuose buvo 59 kiemai.

1919 m.  

1919 m. įsteigta Rokų pradinė mokykla.

Tarpukaris  

Tarpukariu iš Kauno senamiesčio nutiestas siaurukas pro Karmelitų bažnyčią, Šančius, Panemunę, Linksmės kalno papėde iki Jiesios.

1922 m.

1922 m. rezoliucijoje minimi Pajiesio ir Frandzeliavos dvarai, kurių žemės po 3,36 ha (6 margai) išdalinti valstiečių sodyboms.

1923 m.

1923 m. Rokuose buvo 526 gyventojai.

1926 m.

1926 m. Rokelių kaime gimė Leonas Jezerskas, Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas.

1933 m.

1933 m. Rokų kaimo gyventojai dėjosi po 5 litus Rokų kaimo kryžiui pastatyti.

1935 m.

1935 m. Pajiesio dvare buvo įsteigtas šiltnamių ūkis.

1938 m.

1938–1944 m. Pajiesio dvare atidaryta kepykla, kurios švieži riestainiai kainuodavo 5 centus, seni – 3 centus, taip pat buvo verdami saldainiai  „Pajiesio karvutė“, „Irisas“.

Tarpukaris

Iki Antrojo pasaulinio karo  Rokai buvo pušyne – žmonės jame ir grybaudavvo, ir  uogaudavo.  Pušyną  iškirto per karą, pritrūkus kuro.

Tarpukaris

Rašytojas Kazys Boruta mėgdavo rašyti nuo Čigonkalnio žvelgdamas į gražų Rokų pušyną.

1941 m.

1941-08-18 IV-ajame forte sušaudyti ir palaidoti 534 žydų inteligentai. Iš viso čia nužudyta 4000 žydų tautybės žmonių.

1949 m.

1949 m. Rokuose įkurtas klubas-skaitykla, kuriam vadovavo Kastytis Kemežys.

Po Antrojo pasaulinio karo

Po Antrojo pasaulinio karo Jiesios žemupyje pastatyta didelė plytų gamykla – Kalkinė, naudojusi Jiesios kalkes, išaugo Kalkinės gyvenvietė, atkėlus žmones iš Kauno marių dugne atsidūrusių sodybų.

Po Antrojo pasaulinio karo

Po Antrojo pasaulinio karo Kazlauskų name (prie Rokų kryžiaus) atidaryta pirmoji Rokų ambulatorija , kuriai vadovavo gydytojas Sidaras.

Sovietmetis

Sovietmečiu Rokų apylinkėje buvo trys kolūkiai: I.Mičiurino (Rokų, Rokelių, Frandzeliavos, Patamulšėlio, Raželių,  Paraželių, Pavcytės kaimai),  „Nemuno“ ( Vainatrakio, Dangstytės, Girininkų, Pamoterio, Linksmakalnio kaimai), „Gintaro“ (Vaišvydavos, Armališkių, Abromiškių kaimai).

1956 m.

1956 m., pastačius Rokų keramikos gamyklos bendrabutį, jame atidaryta ambulatorija ir stomatologijos kabinetas.

Siaurukas

Tarpukariu ir sovietų laikais Rokakiemio gatvę kirto siaurukas, kuriuo iš Rokelių į Rokų plytinę veždavo molį.

1960 m. rugsėjo 27 d.

1960-09-27 gražiausia Jiesios slėnio atkarpa nuo žiočių iki Kauno-Prienų plento, kur į Jiesią įteka Kumė, paskelbta kraštovaizdžio draustiniu.

Nors Jiesios draustinis plotu vienas mažiausių, augalų rūšių jame daugiau negu botaniniuose draustiniuose – 666 rūšys, iš kurių 101 reta, 14 įrašyta į „Raudonąją knygą“.

Jiesia turi 16 intakų.  Rokų apylinkėse nesunkiai pasiekiami Sąnaša, Maišys, Vyčius, Aukštažys, Kumė, Šlapakšna, Girmuonis.

Senajiesis – užpelkėjęs ežerėlis, esantis buvusioje Jiesios senvagėje.

XX a. 7-asis dešimtmetis

Jaukią Jiesios draustinio ramybę sudrumstė ir kraštovaizdį pakeitė 7-ajame dešimtmetyje nutiestas kelias į Garliavą.

1964 m.

Autobusas  (22 maršruto) į Rokus pradėjo kursuoti nuo 1964 metų. 2002 m. maršrutas pavadintas 23.

1968 m.

1968 m. pastatyta Rokų aštuonmetė mokykla.

Moliakelis

Moliakelis – rokiečių kelias pėsčiomis į Kauną. Jo pradžia – Linksmės kalno papėdė, pabaiga – už Rokų  keramikos gamyklos siauruko, prie Slavinskynės.

1969 m.

1969 m. pastatyti Rokų keramikos gamyklos kultūros namai ir administracinis pastatas.

1972 m.

1972 m. pastatytas Rokų keramikos gamyklos lopšelis-darželis,  šiek tiek vėliau – Rokų kolūkio darželis.

1973 m.

1973 m. baigti statyti Rokų I. Mičiurino kolūkio  kultūros namai, biblioteka ir administracinis pastatas.

1974 m.

1974 m. Rokų keramikos gamyklos administraciniame pastate  įsikūrė V.Kudirkos viešosios bibliotekos Vingytės filialas.

1981 m.

1981 m. Rokuose buvo 2220 gyventojų.

1987 m.

1987 m. pastatytas priestatas ir Rokų aštuonmetė mokykla pertvarkyta į Rokų vidurinę mokyklą.

1989 m.

1989 m. Rokų ambulatorija persikėlė į naujas modernias patalpas.

1990 m.

1990 m. Rokų keramikos gamykla visus savo darbuotojus buvo aprūpinusi butais.

1991 m.

1991 m. Rokų apylinkėje įkurta Rokų agrarinės reformos tarnyba.

1994 m.

1994 m. įkurta Kauno rajono Rokų pradinė mokykla.

1997 m.

1997 m. gydytoja odontologė Kristina Gaidukaitė atidarė odontologijos kabinetą „Rodentė“.

1998 m.

1998 m. Rokų keramikos kultūros namų pagalbinėse patalpose įkurtas Kauno apskrities šeimų dvasinio ugdymo centras „Šeimyna“.

1999 m. gegužės 27 d.

1999-05-27 prie Rokų kultūros centro pastatytas ąžuolinis kryžius Rokuose gimusio  kunigo ir poeto Motiejaus Gustaičio (1870-1927) garbei.

1999 m. spalio 30 d.

1999-10-30 „Šeimynos“ centro vadovės J.Danielienės rūpesčiu buvusioje Rokų keramikos gamyklos kultūros namų salėje įkurta Aukštosios Panemunės parapijos Rokų Šventosios Šeimos koplyčia.

1999 m. 

1999 m. J.Danielienės iniciatyva susikūrė jaunimo klubas „Bendraminčiai“, TV studija „Rokvizija, projektinio raštingumo , dramos būreliai.

2003 m. 

2003 m. J.Danielienės iniciatyva įkurtas Rokų bendruomenės centras. Jam vadovauja teisininkas Kastytis Kuzmickas.

2005 m. 

2005 m. Rokų keramikos gamyklos administraciniame pastate įkurtas vienintelis respublikoje Keramikos muziejus.

2005 m. rugpjūčio 7 d.

2005-08-07 įkurta Rokų Švento Antano Paduviečio parapija. Klebonas – Virginijus Gražulevičius.

Furmonavičių kiemas

Dabartinės Rokų laisvalaikio salės teritorija

Tekstas pateiktas iš Marijos Furmonavičienės užrašytų atsakymų į Rokų vidurinės mokyklos mokinės Vaidos Dagilytės klausimus 1994 metais. Marijos Furmonavičienės atsakymai stebina aukšta  kultūra – parašyta be klaidų, sklandžiai...

Skaityti toliau...

Nemuno gatvės daugiabučių kiemas

Nemuno g. 6, 8, 10 ir 12 

Šalia kultūros namų žalumoje skendi keturi daugiabučiai Nemuno g . Nr. 6, 8, 10 ir 12 namai. Tačiau, manau, retas tų namų gyventojas įsivaizduoja, kokioje vietoje stovi šie namai...

Skaityti toliau...

Gražinos kiemas

Nemuno g. 

Tai mūsų atnaujintas senas namas, kuriame gyvenome nuo 1940 iki 1949 metų kovo 25 dienos. Čia buvo mano senelių Kairiūkščių įkurtas ūkis, kuris turėjo 38 ha ariamos žemės ir buvo pastatai, reikalingi gyvenimo reikmėms – didelis kluonas ir tvartas gyvuliams bei jų pašarui laikyti, dar svirnas bei bulvinė, kuriuose buvo laikomi užauginti maisto produktai bei reikalingi darbui prietaisai.

Skaityti toliau...

Žydinčio metalo kiemas

Baltaragio g. 21

Talentingas kaimynas Vladas puošia mūsų kiemą vis naujais savo padarytais kūriniais iš metalo. Metalinis medis, tarsi havajų palmė...

Skaityti toliau...

Rokuose atrasti mamutai

Rokų g.19

Jiesios atodangoje rastos mamuto iltys liudija,  jog Rokuose tikrai gyveno mamutai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad mamutai Europoje išnyko ledynmečio pabaigoje. Nieko panašaus. Rokuose ir dabar gyvena mamutė Daiva ir mamutas Kostas. Kaip čia atsitiko?...

Skaityti toliau...

Slavinskynės istorija

Kiemas dabartinėje  Rokakiemio g. 14

Slavinskynė – didelis ilgas medinis namas su gonkomis, apsuptas sodo, – stūksojo tiesiai priešais revą. Slavinskynę lengvai galėjai rasti ne tik pagal revą, šalia jos buvo ir molio kalnelis, nuo kurio žiemą važinėdavomės, o vasarą  įklimpdavome molyje  taip, kad mama turėdavo ateit ištraukti..

Skaityti toliau...

Slavinskų istorija

Kiemas dabartinėje Rokakiemio gatvėje Nr. 12

Tėvukas Jonas Slavinskas buvo užveisęs didelį sodą, kuriame augo keliolika rūšių obelų, kriaušių, daug vyšnių, slyvų, serbentų, avietynas.  Užėjus rusams, plytinė pradėjo plėstis, todėl iš mūsų atėmė jau vaisius duodantį sodą.  Plytinė iškirto medžius ir pastatė džiovyklą bei naują pečių. Mūsų mama nuėjo į plytinę paprašyti, kad apmokėtų nors už medelius, bet jai buvo pasakyta: „Tavo žemė po nagais“.

Skaityti toliau...

Baranauskų istorija

Kiemas Molio g. 10 (dabar Rokakiemio g. 12) 

Prie sandėliuko tėtė pastatė laikiną priestatą iš atraižų, taip atsirado antras kambarys, kurio visos sienos tapo knygų lentynomis – knygų  buvo keli tūkstančiai. Kiek pamenu nuo ankstyvos vaikystės, kiekvieną vakarą tėtė arba mama garsiai skaitydavo kokią nors knygą, o kiti gamindavo valgyt, rankdarbį knibinėdavo ar šiaip kokio darbo nusitverdavo...

Skaityti toliau...

Kiemo  Baltaragio g. 27 istorija

Vaikai užaugo prie pat namo esančiuose  Rokų skardžiuose, miškuose, pievose, takuose ir takeliuose. Kai jie pradėjo klausinėt kiekvieno augalo pavadinimo, teko parsinešti iš tėvų bibliotekos visus augalų žinynus. Taip su vaikais išmokome visų augalų vardus, tada jau jie patys ieškojo  didžiausių kokios nors rūšies  augimviečių, braižė jų planus, rinko herbarus...

Skaityti toliau...

Grybauskų kiemas

Plytinės kiemo viduje, prie geležinkeliuko, stovėjo šulinys, iš kurio mes semdavom vandenį, nes reikėjo ir valgyt išsivirt, ir apsipraust. Prie to šulinio stovėjo toks medinis namelis. Priešais namelį gražiausiais žiedais žydėjo apskritimo formos darželis, apdėliotas kalkėmis nubaltintais akmenukais. Ten gyveno tokie Grybauskai. Jie turėjo keturis sūnus. Dviejų vardus prisimenu, mes ėjom kartu į mokyklą. Tai buvo Kazys ir Juozukas, o kiti buvo vyresni, tai jų vardų neprisimenu. Grybauskienei mirus, Grybauskas, iš visų Rokų vyrų  išsiskyręs aukštu ūgiu, vedė antrąkart. Plytinė jo namelį nugriovė ir davė butą.

Eugenija Kostancija Motiejūnienė

Butkų kiemas

Dabar trikampio formos stotelė su bukmedžiais netoli MAXIM‘os

Kitoje pusėje kalniuko (dabar tas kalniukas išlygintas) buvo  Butkaus Adolfo namelis. Ten gyveno tėvuko sesuo Kazimiera Butkuvienė. Jie su vyru vaikų neturėjo, todėl Butkuvienė susirado lengvesnį darbą Kaune, mat plytinėje moterims darbai buvo labai sunkūs.  Užėjus vokiečiams, dirbo jų valgykloje. Vienas vokietis ją nužudė (pasakojama, kad dėl meilės). Adolfas Butkus buvo su kuprele, dirbo plytinėje apskaitininku. Jis buvo labai nagingas – žmonės jam nešdavo taisyti visokius daiktus, net senus puodus, nes žmonės per karą ir po karo jų mažai turėdavo. Prie namelio augo labai daug vyšnių, tai mes, vaikai, uogaudavom. Po karo sesers Kazės namelyje apsigyveno  tėtės sesuo Albinutė Dirsienė su sūnumi Laimučiu Jonu. Albinutė grįžo iš Daugų, kur buvo nutekėjusi, nes jos vyras pasitraukė į Vokietiją. Ji  slaugė savo sunkiai sergančią motiną, vėliau sunkiai susirgo pati ir mirė. Sūnus namelį pardavė.  Vėliau tą namelį plytinė nugriovė.

Eugenija Kostancija Motiejūnienė

Galijotų kiemas

Marytė Galijotienė, tėvuko mamos sesuo, gyveno netoli senojo Garliavos keliuko, ant plytinės kalniuko. Galijotienė laikė bičių, tai kai mes su seseria Angele nueidavom pas ją, tai visuomet pavaišindavo sūriu su medum. Žodžiu, būdavo šventė.  Ji turėjo dvi dukras, kurių amžiaus skirtumas buvo didelis – vyresniosios sesers Natalės Simanavičienės, kuri nutekėjo į Panemunę, vaikai buvo panašaus amžiaus kaip jos jaunesnės sesers Marytės. Marytė Galijotaitė-Rimienė buvo labai balsinga: giedodavo per Kryžiavas dienas prie Rokų kryžiaus, per gegužines ir birželines pamaldas dažniausiai Kazlauskų namuose, kur rinkdavosi Rokų kaimo žmonės, per laidotuves.

Eugenija Kostancija Motiejūnienė

Paužų kiemas

Dabar Rokakiemio g. 9, 11, 13, 15 namai

Paužų ūkis buvo didelis. Naujas gyvenamas namas, apkaltas žvilgančiu ruberoidu, dideli balti langai (Pauža Andrius buvo stalius), stogas, dengtas šiferio rombukais (dabar vietoj Paužų namo stovi du namai dvyniai). Šalia namo – staliaus dirbtuvės, kūdra, didžiulis mūrinis tvartas, kuris šiuo metu paverstas gyvenamu namu. Milžiniškam kluonui Paužos spėjo tik stulpus sumūryti iš plytinės plytų, pasiskolintų  iš Slavinsko, nes pasikeitė valdžia ir Paužų žemė vėliau buvo išparceliuota. Ten, kur stūksojo kluono stulpai, namus pasistatė Laukaičiai (vėliau perpirko gamyklos direktorė V. Čėsnienė). Ten, kur tęsėsi didžiulis sodas ir buvo antra kūdra, namą pastatė Rinkevičiai, o likusį trikampį atidavė daržams Meilutienei ir Ivickienei, nes plytinė atsitvėre dalį jų (Slavinskų) žemės. Dabar tame trikampyje namą pasistatė Sližiai. Paužoms dar priklausė ir žemės sklypai, kur dabar yra šv. Antano ir šv. Roko gatvės. Pauža sovietų valdžią pasitiko su džiaugsmu, nes visi ūkininkai buvo atleisti nuo skolų, kurias buvo pasidarę nepriklausomos Lietuvos laikais. Iš euforijos ir dukrą pavadino rusišku – Olgos vardu. Nors vėliau, kai atėmė žemes, sovietų valdžia ir žmonėmis, kurie jo sklype statėsi namus,  labai piktinosi ir siūlėsi namus statytis ant ratukų.

Be Olgos, Andrius ir Ona Paužos augino du vyresnius sūnus – Antaną ir Romą, o po Olgos dar susilaukė sūnaus Levo. Visi vaikai mirė nesulaukę senatvės, bet pergyvenę savo tėvus. Levas puikiai grojo armonika, nors buvo muzikantas savamokslis. Pas juos buvo dažni pasilinksminimai, dažnai skambėdavo dainos, kurioms pritardavo Levo armonika, o per Onines  jau būdavo tikras koncertas.  

Eugenija Kostancija Motiejūnienė ir Vanda Mažeikienė.