Kiemo Baltaragio g. 27 istorija

http://kulturoskiemas.lt/wp-content/uploads/2019/05/Kiemo-istorija-200x33.jpg

Šiame kieme apsigyvenome, gavę paskutiniame Rokų keramikos gamyklos statytame name butą 1990 metais (vyras Rokų keramikos gamyklos darbininkas, aš – Rokų vidurinės mokyklos mokytoja).

Vaikai užaugo prie pat namo esančiuose  Rokų skardžiuose, miškuose, pievose, takuose ir takeliuose. Kai jie pradėjo klausinėt kiekvieno augalo pavadinimo, teko parsinešti iš tėvų bibliotekos visus augalų žinynus. Taip su vaikais išmokome visų augalų vardus, tada jau jie patys ieškojo  didžiausių kokios nors rūšies  augimviečių, braižė jų planus, rinko herbarus.

Nuo 2001 metų Rokų vidurinės mokyklos  mokytojos Renatės Palmyros Vingrienės iniciatyva mokiniai pradėjo dalyvauti Nacionaliniame jaunųjų gamtininkų konkurse, kuriame mokinių tiriamuosius darbus vertindavo Lietuvos mokslininkai, o geriausi darbai būdavo išsiunčiamas į Europos mokslinių darbų konkursą. Pateikiu visų mokinių darbų sąrašą, kad būtų aišku, kaip lašas po lašo akmenį pratašo – kaip Jiesios draustinis išgarsėjo – ir kad būtų žinoma, jog tokie darbai yra. 2001 m. Laura  Gramozdinaitė,  Tomas  Jokubauskas,  Vaida  Katkevičiūtė,  Artūras  Pučėta parengė ir pristatė darbą „Keturios stichijos draustinyje“, kuriame pateikė vandens, dirvožemio, oro tyrimus. 2002 m. Andrius  Baranovas,  Aivaras  Bardauskas,  Ernestas  Blinovas,  Rokas  Bubelis,  Nerijus Barauskas, Laimonas Dzikaras parašė darbą „Jiesios draustinio geologija“. Vaiva Mažeikaitė taip susidomėjo draustinio augmenija,  kad ją pradėjo nuosekliai tirti ir konkursui kasmet pateikdavo tyrimų rezultatus:   2002 m. „Efemeroidų populiacija Jiesios landšaftiniame draustinyje“,  2003 m. „Nuodingieji  augalai  Jiesios  landšaftiniame  draustinyje  (rūšys,  paplitimo  pokyčiai,  poveikis žmogui)“  kartu su lankstinuku  „Nuodingieji augalai įspėja”,  2004 m. „Fitocenozės Jiesios draustinyje (2000-2003)“,  2005m.  „Edafinių sąlygų įtaka augalų rūšims Jiesios kraštovaizdžio draustinyje“.   2006 m. kartu su broliu Vygintu Mažeika pristatė darbą, laimėjusį prizinę vietą –  „Jiesios draustinio akademija“ –  kartu su pateiktimis Power Point programa: „Jiesios draustinio efemeroidai“, „Jiesios draustinio augalai, įrašyti į „Raudonąją knygą“, „Saugotini Jiesios draustinio augalai“, „Nuodingieji Jiesios draustinio augalai“, „Vaistingieji Jiesios draustinio augalai“, „Receptai“, „Kosmetikoje vartojami Jiesios draustinio augalai“, „253 Jiesios draustinio augalai“, „Jiesios draustinio bendrijos“, „Edafinių sąlygų įtaka augalų rūšims Jiesios draustinyje“, „Augalų kaitos priežastys Jiesios draustinyje“,  „Atodangų geologija (molis)“,  „Augalų sistematikos ir morfologijos lentelės“, „Abėcėlinis Jiesios draustinio augalų sąvadas“.  Komenskio Logo programa buvo  pateikti žaidimai „Efemeroidų labirintas“, „Įsimink „Lietuvos Raudonosios knygos“ augalų vardus“, „Atspėk mūsų vardus“,  „Kaip grasina nuodingieji augalai?“, „Išgydyk peršalusį draugą“,  „Kaip užsiauginti gražius plaukus“.

Jiesios draustinio akademija sudomino komisiją, bet buvo gauta pastaba, kad kitą kartą mokiniai nerankiotų iš interneto gražių vaizdelių, o perteiktų viską natūraliai. Kai vaikai paaiškino, kad vaizdai ne iš interneto, komisija jais nepatikėjo ir pasakė, kad patys apsilankys ir patikrins. Iš tikrųjų dar tą pačią vasarą apsilankė. Labai susidomėjo Jiesios draustiniu, nes buvo apie jį tik iš knygelės „Jiesios landšaftiniame draustinyje“ (K., 1992) skaitę. Pastebėjome, kad nuo to karto į draustinį atvažiuodavo vis daugiau rimtų lankytojų.

Kartą, būdama seminare Vilniuje,  sulaukiau įkyraus skambintojo. Kadangi numeris buvo nepažįstamas, neatsiliepiau. Kolegė, neapsikentusi vos ne valandą trunkančio nutildyto telefono mykimo, pasiūlė atsiliepti. Kai atsiliepiau, vos nepraradau amo: „Čia jums skambina iš STT“. Atlėgo tik tada, kai paaiškino, kad tai saugomų teritorijų tarnyba. Paprašė atsiųsti Jiesios draustinio nuotraukų su kelių metų tos pačios vietos geologiniais dariniais, retaisiais augalais, įdomesnėm vietom įvairiais metų laikais, nes žadama Jiesios draustinyje daryti pėsčiųjų taką ir nuotraukų reikės stendams. Kadangi vaikai tų nuotraukų buvo prikaupę kelis diskus, prašymą lengvai įvykdžiau. Ir dabar stenduose puikuojasi dalis mūsų nuotraukų. Skambinusieji saugomų teritorijų tarnybos atstovai iš Vilniaus po to keletą kartų buvo atvažiavę apžiūrėti būsimo pėsčiųjų tako. Lankėsi ir Kauno valdininkai, bet, deja, pėsčiųjų takas nebuvo nutiestas taip, kaip planavome – rato formos, – mat valdininkų žemėlapiuose nebuvo realiai egzistuojančių dviejų tiltų per Jiesią.  Pėsčiųjų takas pirmyn ir atgal tuo pačiu maršrutu, nepamačius daugelio įdomių objektų, nuobodokas, bet gerai, kad jis iš viso yra. Po to dėl tako tiesimo reikalų su atitinkamomis įstaigomis bendradarbiavo Rokų bendruomenės centras.

Taigi, kartais turi apsigyvent tam tikroje vietoje, šiuo  atveju viename gražiausių Rokuose Baltaragio gatvės kieme,  stebėti jo aplinką, keliolika metų ją fiksuoti, tyrinėti, garsinti respublikoje, sudominti reikiamus asmenis, kol tapsi mažu grumsteliu, pajudinusiu didelį vežimą  –  šiuo atveju pėsčiųjų tako atsiradimą.  

Vanda Mažeikienė

Kitų Rokų kiemų istorijos >