Šulinio istorija
Rokų g. 19
Pradžioje buvo šulinys. Stovėjo jis vienišas, suvargęs sklypo viduryje ir mąstė apie gerus laikus, kai buvo vienintelis šeimos vandens šaltinis. Prieš keletą metų Kauno pakraščius pasiekus civilizacijai, vanduo pradėjo tekėti centralizuotais vamzdžiais, taigi šulinys tapo niekam nebereikalingas. Iškilo klausimas: gal reikia nugriauti tą priešcivilizacinį kiemo reliktą? Ir čia Konstantinui, prieš tai pakeliavusiam po įvairias Europos šalis ir prisižiūrėjusiam visokių mozaikos grožybių, kilo idėja – o jeigu mozaika...? A.Gaudi visą Guelio parką išgražino plytelių duženom, o kuo šulinys blogesnis? Ir pradėjo Konstantias dekoruoti savo šulinį plytelių duženom, o kad linksmiau būtų – įklijavo arbatinukų dangtelių ir visokių smulkmenų iš tų šalių po kurias keliavo. Taip ant šulinio atsirado magnetukai iš Graikijos, Portugalijos, Turkijos; kriauklės iš Islandijos, Ispanijos; akmenys iš Škotijos, Slovakijos; lava iš Tenerifės, Sicilijos ir t.t. ir t.t. Taigi šulinys atgimė naujam gyvenimui, tapo kiemo pasididžiavimu ir dabar ne tik džiugina akis, bet ir sentimentaliai primena akimirkas praleistas svečiose šalyse. Tačiau Konstantinas tuo neapsiribojo: pradėjo dekoruoti kitus objektus ir to pasekoje atsirado Konstantino studija, kuri gali padėti ir Jums įnešti naujų vėjų į kiemą ar sodą.
Moralas: kiekvienas senas ir nebereikalingas daiktas gali tapti kiemo ar sodo puošmena tik reikia trupučio fantazijos, noro ir nemažai darbo.
