Kultūros kiemas „Let your voice be heard“ pojekte

2011.09.23
Greta Klimavičiūtė Minkštimienė

2011 metų liepos 11-17 dienomis septynios Kultūros kiemo merginos dalyvavo Veiklaus jaunimo programos finansuojamame mainų projekte „Let your voice be heard“ Lenkijoje. Projekte iš viso dalyvavo šešios šalys: Lietuva, Latvija, Bulgarija, Italija, Turkija ir Lenkija. Plačiau apie patį projektą ir kelionę iš pačių dalyvių lūpų:

„Let your voice be heard“ – pirmasis mano projektas. Išvykstant buvo šiek tiek nerimo: na kaip gi ten viskas, kokie žmonės, ar seksis bendrauti, ar mano anglų kalbos žinios nenuvils, ar programa pateisins lūkesčius. Prisipažinsiu, pirmąją dieną buvo didelis nusivylimas, nes dalyvavo 6 šalys (Lietuva, Latvija, Bulgarija, Italija, Turkija ir, žinoma, Lenkija), tad dėl skirtingų atstumų dalyviai suvažiavo labai skirtingu laiku ir visą dieną tiesiog nebuvo veiklos. Tačiau kitą dieną viskas vyko sklandžiai ir visų nuotaikos palaikė malonią atmosferą.

Įvairūs integraciniai žaidimai ir projekto teminė veikla buvo puikiai suderinta. Darbas žaidimų metodu bei paskirstymų į grupes buvo labai sėkmingas bei tobulino visapusiškai įgūdžius.

Projekto aplinka buvo parinkta tobulai. Kaimas bei grynas oras padėjo greičiau atsipalaiduoti bei rimtas temas nagrinėti žvaliau ir be įtampos. Turėjom galimybę išbandyti jėgas pagal visus reikalavimus bei taisykles surenktuose debatuose, sudaryti partijas bei paruošti jų programas bei rinkimines kampanijas. Buvo aptartos visos šiuo metu aktualiausios temos nuo švietimo sistemos iki mirties bausmės.

Dar vienas pliusas, jog kultūros vakarų metu turėjome unikalią progą susipažinti su kitų šalių atstovų kultūra bei pristatyti savo šalį. Tikriausiai visi dar ilgai prisimins kaip gražiai užsieniečiai dainavo mūsų liaudies dainas, kaip ir mes prisiminsime įdomius kitų šalių patiekalus bei papročius. Labai džiaugiuosi, jog šis projektas davė ne tik neįkainojamos patirties politikos temose, anglų kalbos tobulinime bei skirtingų kultūrų sugebėjime bendradarbiauti, tačiau kartu davė ir daug naujų draugų, su kuriais, tikiu, dar ilgai palaikysime ryšį.“

Agnė Kemzūraitė


„Šis projektas, kaip ir kiekviena kelionė, suteikė galimybę pamatyti save iš naujo, kitaip įvertinti supančią aplinką. Iš projekte dalyvavusių šalių, man asmeniškai nepažinta tauta buvo bulgarai, todėl išties džiaugiuosi, kad turėjau progą sulaužyti anksčiau apie Bulgariją susikurtus stereotipus. Kiekvienas projekto dalyvis buvo savaip įdomus, su savo spalvinga istorija, buvo įdomu susipažinti su kiekvienu asmeniškai, suprasti kuo gyvena tas žmogus (tam labai padėjo puikiai parinkti susipažinimo žaidimai). Atskirai įvertintinas projekto vadovas, betarpišku bendravimu radęs kelią į kiekvieno dalyvio širdį.

Patiko ir pagrindinė projekto tema - ES parlamento debatai, įgijau patirties sakant kalbą parlamente, pristatant ir apginat savo partijos nuomonę. Jokių esminių trūkumų įvardinti negaliu, neskaitant kiek pakitusio tvarkaraščio, viskas buvo suorganizuota sklandžiai, o apie pakitimus informuojama iš anksto.

Apskritai projektą vertinu kaip tikrai pavykusį, davusį daug naujų žynių ir patyrimo. Mūsų projekto vadovas netgi pabrėžė, kad mes buvome geriausia grupė, kurią jam yra tekę sutikti per pastaruosius penkerius metus ir sakė parašysiąs naują projektą, kad balandį visi vėl galėtume susirinkti! Manau, tai jau daug pasako :)“

Kristina Baranovaitė


 „Dalyvauti tarptautiniame Lenkijoje organizuojamame jaunimo projekte, „ LET YOUR VOICE BE HEARD” apsisprendžiau akimirksniu. Ir praleidusi ten vieną įsimintiną šios vasaros savaitę galėčiau nedvejodama vykti į panašią politinę – socialinę – kultūrinę kelionę dar kartą. Visų pirma tam, jog pati sau sugriaučiau kai kurias valstybes bei jų gyventojus gaubiančius mitus.

Ko gero, didžiausia nauda, kokią gali suteikti panašūs projektai ir yra autentiškos bendravimo su skirtingomis, kitoniškomis, kartais netgi viena kitai oponuojančiomis kultūromis patirties įgijimas. Pavyzdžiui,  Bulgariją, iki tol sietą su itin dažnai čionykštėje spaudoje akcentuojamu faktu, jog ji yra viena iš pačių skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių  projektui pasibaigus suvokiu, kaip šalį, turtingą tradicinėmis bulgariškomis dainomis ir puikiais rinktiniais bulgariškais filmais bei itin šiltai apie savo šalį atsiliepiančiais aktyviais jaunais žmonėmis.

Nemažiau įsimintini ir projekto organizatorių paruošti simuliaciniai žaidimai, kurių metu, nepaisant nevienodo turimų politinių žinių bagažo bandėme perprasti skitingose šalyse organizuojamą jaunimo politiką ir įvertinti galimą jos įtaką vyriausybių priimamiems sprendimais. Ruošdamiesi programoje nurodytiems politiniams debatams ir kurdami tarptautines partijas, susidėjusias iš gana skirtingas politines pažiūras puoselėjančių jaunų žmonių aptarėme ne tik numatytus klausimus, bet ir pasinėrėme į ilgas diskusijas apie tai, kokius trūkumus ir kokius pranašumus kiekvienas iš mūsų matome savojoje valstybėje. Ko gero, daugelis nustebtų, kiek panašumų turi Lietuva, Italija ir Turkija, vertinant šias šalis jose besimokančių bei studijuojančių jaunų žmonių akimis.

Vis dėlto, svarbiausiu šio projekto paliktu įspūdžiu galėčiau įvardinti giliai sąmonėje nujaustą, bet iki galo tik netoli Liublino esančiame Motycz Leśnykaimelyje subrandintą suvokimą, jog žmonės, nepaisant skirtingų kalbų, papročių ir tradicijų, nepaisant skirtingos auklėjimo kultūros ir skirtingų ateities planų yra labai panašūs. Jauni žmonės, neabejingi tam, kas vyksta jų valstybėse, Europoje bei visame pasaulyje šio projekto metu turėjo galimybę susipažinti su tokiais pačiais jaunais žmonėmis ir kartu šiame bendrume išryškinti savo individualią pasaulėžiūrą bei ją argumentuotai išdėstyti politinių debatų kontekste. Mano manymu, tai mums visiems įskiepijo tam tikrą žingeidumą ir pilietinį bei žmogiškąjį aktyvumą. Žinoma, kartu ir norą visiems susitikti dar kartą.“

Inga Jakaitė


„Kultūros kiemo savanorės išsiruošė į projektą Lenkijoje, kurio tikslas skatinti jaunų žmonių interesą ir aktyvų dalyvavimą politikoje. Iš pradžių tema gąsdino – skambėjo itin rimtai, kvepėjo kažkuo nuobodžiu ir skirtu tik praplikusiems Panoramos mėgėjams. Tačiau sakoma,  sutik pagal rūbą, palydėk pagal protą!

Kelionė prasidėjo nesusipratimu, kai vietoj Latvijos grupės, vairuotojas paėmė lietuvius ir (jų laimei) komfortiškai, palydėtus latvišku žaibu, nugabeno į Motycz Lesny jaunimo namus. Tiesą sakant, tai pastatas, idealiai tinkantis vykdyti projektams – švarūs erdvūs internacionaliniai kambariai (akrobatinių sugebėjimų reikalaujančios dviaukštės lovos), pakankamai sanitarinių taškų, ganėtinai neblogas valgis (ypač didelis pliusas sriubai). Netrukus po įsikūrimo savo kambariuose, šešios šalys susitiko konferencijų salėje. Pirmoji diena buvo skirta geriau pažinti vienas kitą. Šiuo tikslu programa siūlė daugybę komunikacijos žaidimų, kurių vieni jau gerai žinomi iš Lietuvoje vykusių projektų meniu, o kiti visiškai nauji ir todėl labai smagūs.

Susipažinus paaiškėjo, kad dalyvių vidurkis 17 metų, tad savaime suprantama, „jaunųjų politikų“ tikslais, lūkesčiai ir aktyvumas projekte ganėtinai skyrėsi, tačiau projekto koordinatorių dėka, visus, tokio skirtingo amžiaus ir skirtingų tautų, įtraukė bendras politinis žaidimas. Jį dalyviai pradėjo žaisti jau antrą dieną.

Jauni žmonės – ateities lyderiai, pasaulį vesiantys į sėkmingą plėtrą ir nesustojantį tobulėjimą, tad politinis aktyvumas vienas pagrindinių receptų siekiant šių tikslų. Išsiaiškinus politikos sąvoką, sandarą, svarbą, visi projekto dalyviai turėjo priimti naujo politinio žaidimo taisykles. Motycz Lesny jaunimo namai tapo tarsi daugybės internacionalinių partijų štabu, kurios organizavo debatus, rinkimines agitacines kompanijas, rengė partijų veiklos programas, balsavimus,  turėdami vieną tikslą – būti išrinkti valdžios pareigūnais. Šis žaidimas, iš pradžių atrodęs neįveikiamas netik dėl politinių subtilybių, o ir dėl anglų kalbos barjero, pamažu taip įtraukė, kaip aktorių įtraukia jo vaidinamas personažas. Negana to, į viską buvo žiūrima saikingai rimtai, taigi tai buvo puiki proga susipažinti su politinėmis procedūromis.

Dar vienas labai patrauklus dalykas – kultūriniai vakarai, kuriems ir po įtemptos angliško bendravimo dienos, nestigdavo dėmesio. Tradiciniai valgiai, alternatyvus savo kultūros pristatymai, dalinimasis tarp tautų vyraujančiais stereotipais – visa tai, ganėtinai praturtino programą.

Projekto vadovo Andrzej Smyk dėka, programoje mažai pasitaikydavo nesklandumų, buvo ganėtinai laikomasi susidaryto plano, stengiamasi viską spėti laiku ir tai atskleidė didelę projekto vadovo patirtį savo veiklos srityje.

Kalbant apie jau minėtas idealias projektui patalpas, verta paminėti ir vieną nelabai gerą pastebėjimą, kad savaitę praleisti lokalioje vietovėje, kur dulka žvyrkeliai, ganosi poniai ir laksto hyper aktyvus šuo - ganėtinai sunkoka ir pabosta. Svečiams iš užsienio pažinti Lenkiją buvo skirta tik geras pusdienis dienos, nors fantastiškai gražus Liublinas vos už 20km. Taigi, trūko kontakto su pačia Lenkija, nors kita vertus, buvimas pastovioje vietoje sutaupė daug jėgų ir privertė geriau pažinti vienas kitą.

Susumuojant viską, „Let your voice be heard“ man primins smagų, gudriai suręsta politinį žaidimą, kuris man dar labiau praskaidrino politikos tamsumas. Laikas tikrai nebuvo sugaištas veltui, nes vyravo puikus balansas tarp mokymosi ir pramogavimo, tokiu  būdu politika neįgriso, o tapo netgi įdomi. Tačiau net apie ją sunku kalbėti su labai skirtingo amžiaus žmonėmis: manau, kad amžiaus intervalas 15 – 23  ganėtinai didelis, ir programą labiau reikėtų orientuoti į tam tikrą amžiaus grupę, tokiu būdu pagerinant dalyvių tarpusavio bendravimo kokybę ir naudingų ryšių užmezgimą.“

Silvija Butkutė