Spektaklis „Gerasis žmogus iš Sezuano“

2011.03.07
Austėja Baltrušaitytė

Festivalis „Nerk į Teatrą“ – tai vienas iš Kauno dramos teatro 90-ųjų metinių minėjimui skirtų renginių. Jo metu „Teatro klubo“ nariai turėjo galimybę pamatyti nemažai spektaklių ir patį teatrą iš kitos, užkulisinės pusės.

„Geras žmogus iš Sezuano“ – Klaipėdos universiteto baigiamojo režisūros kurso spektaklis, pastatytas pagal to paties pavadinimo B. Brechto pjesę. Režisieriai D. Meškauskas ir R. Šaltenytė bei jaunieji aktoriai žiūrovus papirko paprastumu, o V. Kernagio dainos–zongai, parašyti specialiai šiai pjesei dar 1991 metais, nepaliko abejingų.

Spektaklio veiksmas vyksta Kinijoje, bet kartu tai – bet kuri šalis. Pirkėjai, pardavėjai, vagys, verslininkai, jaunuoliai, senoliai, lakūnai, prostitutės. Visi jie – nusivylę, nelaimingi ir savo gyvenimu nepatenkinti žmonės, kurie tūkstančius metų šaukiasi dievų. Neapsikentę žmonių skundų trys dievai nusileidžia į žemę. Čia jie tikisi surasti bent vieną gerą žmogų.

Nelaimingieji žmonės nesutinka priimti dievų pernakvoti, tačiau vandens pardavėjas įkalbina vargingą priemiesčio prostitutę Šen Te ir ši pakviečia juos į savo būstą. Atsidėkodami dievai dovanoja pinigų, už kuriuos mergina nusiperka tabako krautuvėlę, kad pradėtų dorai verstis bei daryti gerą sau ir kitiems. Taip po truputį ji tampa „priemiesčio angelu“, tačiau žmonės naudojasi Šen Te gerumu. Netgi meilė iš kilpos ištrauktam lakūnui tampa išbandymu.

Ši istorija priverčia šiek tiek atsisukti į savo gyvenimą, pasvarstyti kaip mes elgiamės su šalia gyvenančiais žmonėmis, su artimaisiais, pagalvoti ar melsdamiesi „geriesiems padėt, bloguosius nubaust“ visada teisingai suvokiam bei vertinam savo poelgius. „Ir tu išnyksi, kaip matai. Be pėdsako, deja.“ – šią eilutę dainuodami aktoriai iliustruoja nelaimingųjų Sezuano miestiečių gyvenimo beprasmiškumą ir pritaria B. Brechtui, kad „Reikia bijoti ne mirties, o beprasmiškai nugyvento gyvenimo.”

Taigi jei vis dar norisi skųstis dėl savojo gyvenimo – įdėkime truputį darbo, pastangų, o svarbiausia – meilės, kad šis taptų prasmingu. Reikia juk visai nedaug! „Birželyje nors truputis kantrybės ir šakos links nuo persikų rugpjūtį.”