Neatrasta Italija (IV)

Ankstesnės dalys:
Neatrasta Italija (I)
Neatrasta Italija (II)
Neatrasta Italija (III)

Paskutinis rytas Monopolyje. Gerdami kavą „savo“ terasoje nusprendžiame, kad pagulėti ant krantelio vyksime į Polignano, vadinamą Adrijos perlu. Geležinkelio sotyje be jokių nesklandumų nusiperkame bilietus ir po pusvalandžio pasiekiame Poligano. Miestelis tikrai įspūdingas, išsidėstęs ant stačios uolos Adrijos jūros pakrantėje. Apžiūrime senamiestį, paklaidžiojame po siaurų gatvelių labirintą ir susiradę miesto paplūdimį mėgaujamės spalio saulės ir šiltos jūros teikiamais malonumais.

Pagulėjus porą valandų paplūdimyje kažkaip neramu pasidaro – paskutinė diena Apulijoje, o šio regiono sostinės Bario taip ir neapžiūrėjome. Taigi paliekame pajūrį, skubiai picerijoje suvalgome itališką picą ir traukiame į geležinkelio stotį. Be jokių nuotykių pavakaryje pasiekiame Barį.

Baris – miestas Italijos pietuose, Apulijos regiono sostinė. Gyventojų – 320 tūkst. Baris laikomas antru ekonomikos centru pietų Italijoje po Neapolio. Taip pat jis vadinamas uostų, universitetų ir Šv. Mikalojaus miestu. Antikos laikais miestas vadinosi Barium (lotyniškai) arba Barion (graikiškai). 181 m. pr. m. e. minimas uostas, kuris regione tuo metu buvo žvejybos centras. Pirmasis miesto istorinis valdovas buvo vyskupas Gervazijus 347 m. Vėliau iki pat X a. miestą valdydavo Konstantinopolio vyskupai. Vėliau ilgą laiką Baris buvo užgrobinėjamas ir valdomas vis kitų valdovų - musulmonų, bizantijos imperijos, normandų. 1087 m. mieste buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bazilika, kurioje laikomi šio šventojo palaikai atvežti iš Likijos. Nuo tų laikų į Barį keliauja daug piligrimų, kurie lanko šventojo kapą.

Taigi, Bario istorinio centro apžiūrą ir pradedame nuo Šv. Milkalojaus bazilikos.

XV a. pabaigoje savo rezidenciją miestė pasistatė Neapolio karalystės princesė Izabelė. Netrukus Baris tapo šios karalystės dalimi. 1808 m. Neapolio karalystės karaliaus Murato paliepimu Baris buvo plečiamas ir tapo svarbiu regiono ekonominiu ir kultūriniu centru.

Iš šio miesto yra kilusi Žygimanto Senojo žmona, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforza, kuri prisidėjo prie renesanso kultūros sklaidos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Užsukame į Bonos Sforzos pilį ir mes... Ir vėl po pilį vaikštome visai vieni...

2009 m. liepos mėn. miesto taryba, minėdama Lietuvos vardo tūkstantmetį, prisidėdama prie Vilniaus - 2009 metų Europos kultūros sostinės garsinimo ir vertindama ilgametį Lietuvos miestų ir Bario bendradarbiavimą, nusprendė vieną miesto gatvę pavadinti Lietuvos vardu. Deja, apžiūrėti Lietuvos vardo gatvės nespėjame, nes reikia skubėti į traukinį.

Paskutinis vakaras Monopolyje... Rytoj iškeliausime toliau atradinėti pietų Italijos. Vyksime savaitei į kitą regioną - Bazilikatą!

Foto: Kostas Klimavičius