Vyriškumas kalėjimo erdvėje

Vyriškumo problematikos suformulavimas paskatino vyriškumo tyrimų plėtrą tiek įvairiose sferose, tiek platesniame geografiniame kontekste. Taip susidomėta santykiu tarp vyrų, vyriškumo ir nusikalstamumo; tampa svarbu taikyti teorines lyčių studijų prieigas analizuojant nusikalstamumą. Didžiulės įtakos kriminologijos bei vyriškumo tyrimuose turėjo feminizmas. Atkreipdamas dėmesį į moteris, kenčiančias nuo vyrų smurtavimo, feminizmas atkreipė dėmesį ir į vyrų polinkį į smurtą bei iškėlė vyrų elgesio klausimą. Iškyla klausimas kas yra buvimas vyru ir kaip šis buvimas yra susijęs su nusikalstamumu (Messerschmidt 2004; 206- 207). Atsakymo į šiuos klausimus paieškos vykdomos įvairiomis kryptimis, vienos labiau akcentuoja berniukų ir jaunų vyrų problemas susijusias su mokslu bei išsilavinimu, kitos koncentruojasi ties tėvystės ir šeimos aspektais, dar kitos akcentuoja kriminologijos, nusikaltimų prevencijos bei įkalinimo įstaigų tyrimų svarbą (Messerschmidt 2004; 208). Taip vyrų kalėjimai atsiduria tarpdisciplininių akademinių diskusijų bei tyrimų akiratyje.

Taigi vyrų kalėjimas yra ypatingai vyriška aplinka, kurioje vienaip ar kitaip dalyvaujantys mažai kalba apie vyriškumą (Sabo, Kupers, London 2001; 3). Galbūt todėl kalėjimas tampa erdve palengvinančia ir skatinančia hegemoninio (dar kitaip vadinamo norminiu, dominuojančiu) vyriškumo įsigaliojimą bei plitimą (Sabo, Kupers, London 2001; 5). Čia hegemoninis vyriškumas tampa vienu iš priimtiniausių ir dominuojančių būdu padedančiu atlikti biologinę ir socialiai konstruojamą lytį (Evans Wallace 2007; 499). Kalėjimas viena iš tinkamiausių erdvių galios santykių nelygybei pasireikšti. Todėl galios santykiai egzistuoja įvairiuose lygmenyse: hierarchija egzistuoja tiek tarp personalo darbuotojų, tiek tarp personalo ir nuteistųjų, tiek pačių nuteistųjų tarpe. Kalėjimo gyvenimas bei kasdieninės praktikos vyksta per nenutrūkstančias derybas dėl galios (Bosworth, Carrabine 2001; 501). Vienas iš svarbiausių galios santykius kontroliuojančių aspektų vyrų kalėjimuose yra lytis bei seksualumas. Didelė dalis seksualumo kalėjime diskusijų apima prievartavimo klausimą, teigiant, jog ši praktika yra nuoroda į tai, kaip seksualumas naudojamas siekiant dominuoti bei kontroliuoti. Bet kuriuo atveju prievartavimas kalėjimo erdvėje tampa lyties, galios ir nesaugumo išraiška, stratifikuoja nuteistuosius ir patvirtina hegemoninio vyriškumo svarbą (Bosworth, Carrabine 2001; 512). Vadinasi lytinis išnaudojimas yra viena iš svarbiausių galios išraiškų kalėjimo erdvėje (Sabo, Kupers, London 2001; 67- 68).

Lūkesčiai susiję su lyties išraiška pasitarnauja dominuojančios grupės interesams. Hegemoninis vyriškumas kultivuoja lyties skirtumus, padeda aukštesnio statuso dominavimui ir kontroliavimui žemesnio atžvilgiu. Stratifikacija gali būti vykdoma pasitelkiant rasės, klasės, etniškumo, lytinės orientacijos faktorius. Hierarchinė sistema griežtai reguliuojama pagal tai, kad linkę smurtauti vyrai įgyja aukštą statusą, tuo tarpu moteriški žemą. Kalėjimo gyvenimas susideda iš smurto bei hierarchijos varžybų skirtų įgyti aukštesnį statusą, taip siekiant pasilengvinant gyvenimą šioje erdvėje (Sabo, Kupers, London 2001; 8). Nemažiau už disponavimą galia bei smurto panaudojimą svarbus bruožas būdingas yra homofobija. Nuteistiesiems privalu nedaryti to, kas būtų gėjiška, bailu, moteriška, neskųsti ir neparodyti jokių minkštumo apraiškų, nepasitikėti ir būti pasiruošus kautis (Sabo, Kupers, London 2001; 67- 68).

Kalėjimo kontekste vyriškumo diskursai vyrą konstruoja kaip nepažeidžiamą, tuo tarpu homoseksualumą priskiriant kaip savybe prieštaraujančią vyriškumui. To pasėkoje susiformuoja klaidinga samprata ryšio tarp homofobijos ir prievartavimo, įteisinanti smurtinius, prievarta grįstus santykius, tuo pat metu demonizuodama (homo)seksualinius ryšius, kurie nėra paremti smurtu ir vyksta abiejų partneriu sutarimu. Tik pripažįstant ir iškeliant vyrų pažeidžiamumą smurtinių praktikų panaudojime, atsiranda galimybė rastis alternatyviems vyriškumo modeliams ( Gear 2007; 224). Tuo tarpu T. Evans ir P. Wallace, tirdami hegemoninį vyriškumą kalėjime, teigia, jog alternatyvių vyriškumų radimuisi įtakos turėtų nuteistųjų išlaisvinimas iš vidinio, emocinio jų pačių kalėjimo. Savo tyrimuose vartodami sąvoką kalėjimas viduje kalėjimo (a prison within a prison), reiškiančią, jog kalėjimo hegemoninis vyriškumas tarpsta ne vien tarp kalėjimo sienų, bet yra įtakojamas visuomenės nuomonės ir vyrų vidinio pasaulio. Siekiant išsilaisvinti nuo hegemoninio vyriškumo bei hipervyriškumo, reikia padėti nuteistiesiems tapti emociškai atviresniems, išmokti išreikšti savo jausmus bei išsilaisvinti iš savęs varžymo pančių (Evans Wallace 2007; 504).

Apibendrinant galima teigti, kad vyriškumas kalėjime dėl vien vyriškos aplinkos tampa hipervyrišku, todėl ir naudojasi hegemoniniu vyriškumu, kaip priimtina strategija padedančia išreikšti lytį bei seksualumą. Kalėjimo vyriškumas perima tradicinėmis vadinamas hegemoninio vyriškumo ideologijas egzistuojančias visuomenėje, dar labiau jas iškeliant ir sugriežtinant. Taip pat lytinių praktikų pagalba ši hegemoninio vyriškumo strategija padeda įgyti galios, aukštesnį statusą, dominuoti, valdyti bei stratifikuoti kalėjimo populiaciją, paverčiant šią stratifikaciją hierarchine sistema.

Literatūra:
1. Bosworth M., Carrabine E. (2001). Reassessing Resistanc: Race, Gender and Sexuality in Prison. Punishment Society, Vol. 3; Nr. 10. Prieiga internete: http://pun.sagepub.com/cgi/content/abstract/3/4/501. Aplankyta [2010 04 14].
2. Collier R. (1998). Masculinities, Crime and Criminology. Men, Heterosexuality and the Criminalised Other. Sage Publications. London Thousand Oaks New Delhi.
3. Gear S. (2007). Behind the Bars of Masculinity: Male Rape and Homophobia in and about South African Men's Prisons. Sexualities, Vol. 10; Nr. 209. pp. 209- 229.
4. Gear S. (2005). Rules of Engagement: Structuring Sex and Damage in Men’s Prison and Beyond. Culture, Health & Sexuality. Vol. 7, No. 3, African Sexualities. Prieiga internete: http://www.jstor.org/stable/4005491?&Search=yes&term= prison&term=masculinities &list=hide&searchUri=%2Faction%2FdoBasicSearch %3FQuery%3Dprison%2Bmasculinities %26wc%3Don%26dc%3DAll%2BDisciplines&item=3&ttl=577 &returnArticleService=showArticle. Aplankyta [2010 04 20]
5. Messerschmidt J. W. (2004). Men, Masculinities, and Crime. In Kimmel M.S., Hearn J., Connell R. W. Handbook of Studies on Men & Masculinities. SAGE Publications Thousand Oaks. p. 196- 212.
6. Sabo D. F., Kupers T. A., London W. J. (2001). Prison masculinities. Prieiga internete: http://books.google.com/books?id=3InK6Ue6ot4C&printsec=frontcover&dq= prison+masculinities&ei=VS3LS9iTJpW6zQT3h6X- Bw&hl=lt&cd=1#v=onepage&q&f=false. Aplankyta [2010 03 17].
7. Wacquant L. (2002). Incarceration. The Curious Eclipse of Prison Ethnography in the Age of Mass. Ethnography 3; 371. Prieiga internete: http://eth.sagepub.com/cgi/reprint/3/4/371. Aplankyta [ 2010 04 14].