Alkoholizmas: visuomenės sąlygotas vartojimas?

Priklausomybė nuo alkoholio šiandieninėje visuomenėje sparčiai plinta ir kelia didelį susirūpinimą, nes paliečia beveik kiekvieną žmogų – šeimoje, tarp draugų, pažįstamų ar bendradarbių. Visuomenė dažniausiai yra nusiteikusi priešiškai žmonių, neatitinkančių socialinės grupės sukurtų normų ir lūkesčių, atžvilgiu. Iš Pabaltijo šalių Lietuva išsiskiria nesaikingo alkoholio vartojimo įpročių paplitimu [13]. Visuomenės požiūris į priklausomybe nuo alkoholio turinčius žmones ir nuostatos jų atžvilgiu Lietuvoje nėra tyrinėtos. Yra paskelbta mokslinių tyrimų apie problemas, susijusias su alkoholiu ir pagalba nuo jo nukentėjusiems žmonėms, atskleidžiant moterų, gyvenančių su lėtiniu alkoholizmu sergančiais vyrais [6]. Pateikiama duomenų apie vaikų, augančių nuo alkoholio priklausomose šeimose, socialinės adaptacijos problemas [4]; apie pagalbą Lietuvoje vaikams, vartojantiems psichotropines medžiagas [5]. Analizuotos priklausomybės nuo alkoholio priežastys ir mastas Lietuvoje, sistemos veikimo analizės instituciniai aspektai bei kovos su alkoholizmu valstybinių programų įgyvendinimo vertinimas [18].

Daugelis užsienio mokslininkų, analizavusių alkoholizmą, atskleidė laisvosios rinkos siekį skatinti priklausomybę nuo alkoholio [8]. Atskleista moterų ir vyrų, priklausomų nuo alkoholio, bet turinčių nuolatinę gyvenamąją vietą ir apmokamą darbą, problemos; išaugęs moterų besaikis alkoholio vartojimas [7; 12]; moterų valgymo sutrikimai, susiję su išgertuvėmis [17], priskirtini sociokultūriniam konstruktui. Įpročiai svaigintis alkoholiu perduodami malonios socializacijos būdu kaip atsvara kasdienei rutinai [19], bet sukelia socialinių problemų šeimoje [14]. Atskleista, kad vyrų ir moterų alkoholio vartojimas priklauso nuo socialinių įpročių bei papročių [11].

Šio straipsnio tikslas yra pateikti informantų, turinčių medicininį ir nemedicininį išsilavinimą, požiūrį ir nuostatas priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgsenos atžvilgiu. Tyrimo duomenis sudaro 14 pusiau struktūruotų interviu. Informantai pasirinkti „sniego gniūžtės“ atrankos principu, atsižvelgiant į jų išsilavinimą: 7 informantai turi medicininį išsilavinimą, 2 informantės studijuoja medicinos kolegijoje baigiamajame kurse, 4 informantai įgiję nemedicininį išsilavinimą, 1 informanto išsilavinimas – vidurinis. Informantų amžius – 22–54 metai.

Priklausomybės nuo alkoholio samprata

Senovėje nenumalšinamas potraukis laikytas priklausomybės pagrindu ir varomąja jėga, palaikančia priklausomybę nuo narkotikų. Vėliau tai pritaikyta priklausomybei nuo alkoholio. Nenumalšinamas potraukis alkoholiui pasireiškia nuolatinėmis mintims apie alkoholį, kurioms individas nesugeba pasipriešinti. Isbell [9], remdamasi klinikiniais tyrimais, atskleidė biologinio ir psichologinio potraukio skirtumą, išskyrusi po ilgo susilaikymo nuo alkoholio vartojimo sumažėjusį fiziologinį, bet padidėjusį psichologinį potraukį alkoholiui. Priklausomam nuo alkoholio žmogui alkoholis tampa būtinas kaip maistas ir nei grasinimai, nei įtikinėjimai negali nugalėti alkoholio troškimo [9; 16]. Priklausomybė suprantama kaip gyvensena, kuriai nepajėgiama atsispirti ir kurią žmonės priima kaip beviltišką pakaitalą [15]. Alkoholizmas apibūdinamas kaip beatodairiškas, slaptas svaiginimasis alkoholiu, visiškai nepaisant akivaizdžios jo daromos fizinės bei dvasinės žalos ir neprisipažįstant esant priklausomam nuo alkoholio [1]. Priklausomas nuo alkoholio žmogus praranda kontrolės svertus, išnyksta ne tik fizinė, moralinė ir socialinė savikontrolė, bet ir pats suvokimas, kad kontrolė yra prarasta.

Priklausomas nuo alkoholio žmogus: informantų požiūris

Kokybinio interviu lyginamoji analizė atskleidė, kad daugumą informantų nepriklausomai nuo jų išsilavinimo vienija bendra priklausomo nuo alkoholio žmogaus samprata. Išryškėja tarpusavyje susipynę keli skirtingi, paviršutiniški aspektai, matomi priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgsenoje. Kai kurie informantai išskiria šiuos nenumalšinamo potraukio bruožus: atsakomybės praradimą ir pripažinimą esant ligoniu [16]: „Geria diena iš dienos. Niekas jam nerūpi: nei namai, nei darbas, nei aplinkiniai. Nulis mąstymo. Toks žmogus jau ligonis.“ (Gita¹, medikė, 32 m.; Rasa, studentė, 22 m.); asmeninius bruožus: „Silpnavalis. Yra žmonių, kurie atlaiko stresą, gyvenimo sunkumus, o kiti pasiduoda, nueina lengviausiu būdu ir pradeda gerti.“ (Dovas, vadybininkas, 36 m.). Viena iš apklaustų medikių atmeta svarbų alkoholizmo neigimo bruožą, padedantį atskleisti priklausomybę nuo alkoholio [1]: „Tai ligonis, nes jis nemoka kovoti su savo priklausomybe nuo alkoholio... gydymas neduos naudos, jei žmogus nesuvoks savo problemos.“ (Milda, medikė, 34 m.).

Kiti informantai priklausomam nuo alkoholio žmogui priskiria ne tik asmeninius bruožus, bet išryškina ir priklausomybę apibūdinančias medicinines pasekmes: „Praradęs valią, silpnavalis, kuris tokiu tampa susirgęs alkoholizmu. Tai žmogus, praradęs sveikatą. ... tampa ligoniu, tada jo poreikiai tampa minimalūs, o pagrindinis tikslas lieka išgerti.“ (Lina, studentė, 22 m.).

Interviu atskleidė kelių informantų medikų ir nemedicininį išsilavinimą įgijusių asmenų požiūrį į nuo alkoholio priklausomo žmogaus sampratą, apimančią ne tik asmeninius bruožus, bet paliečiančius gilesnius priklausomybės aspektus, tokius kaip sutrikusi psichointegracija su draugais ir artimaisiais [15]: „Tai žmogus, negalintis gyventi ... dirbti, gyventi šeimoje, bendrauti su vaikais, artimais žmonėmis. Toks žmogus iš dalies ligonis ... silpnavalis, nes negali atsispirti alkoholiui ir tokiu būdu sprendžia problemas.“ (Rūta, medikė, 43 m.).

Du medicininio išsilavinimo informantai atskleidė tikslesnę priklausomo nuo alkoholio žmogaus sampratą, sąlygotą specialių medicininių žinių, įgytų studijų ir gydymo praktikos metu. Išryškėjo biopsichosocialinis aspektas, atmetantis asmenines savybes, apibūdinant priklausomą nuo alkoholio žmogų: „Pavargęs ir gniuždomas žmogus, galbūt dėl to tapęs agresyviu ... Pavargęs dėl nuolatinio poreikio ir kasdienio svarstymo, kaip ar kuriuo metu išgėrus, ... nuo fizinio alkoholio poveikio, kuris sekina organizmą ... nuo gniuždančios socialinės aplinkos, smerkiančios geriančius, ... dėl ko paprastai tenka apsimetinėti. Visų pirma apsimeta prieš save, kad įtikintų kitus.“ (Povilas, gydytojas, 39 m.). Paklaustas, ar tokį žmogų galima laikyti ligoniu, informantas atsakė: „Taip, nors man nelabai patinka toks apibūdinimas, kuris tarsi reiškia, kad nealkoholikas yra sveikas ar bent jau būtinai sveikesnis. Bet priklausomas žmogus tikrai nėra silpnavalis.“ (Povilas, gydytojas, 39 m.).

Apibendrinant teigiama, kad nepriklausomai nuo išsilavinimo, dauguma informantų atskleidė įvairias tarpusavyje susipynusias sampratas, išryškindami kai kuriuos priklausomybę sąlygojančius aspektus, bet dažniausiai paviršutinius alkoholiko elgsenos bruožus, remdamiesi jo asmeninėmis savybėmis, nesigilindami į biopsichosocialinį aspektą.

Priklausomas nuo alkoholio ir vartojantis alkoholį žmogus: skirtis  informantų požiūriu

Pasiteiravus informantų apie ribą, kuri skiria vartojantį alkoholį ir priklausomą nuo alkoholio žmogų, paaiškėjo, kad išsilavinimas sampratai didelės reikšmės neturi, nes tiek medikų, tiek nemedikų požiūriuose atsispindi įvairus suvokimas, apimantis skirtingus alkoholizmo simptomus, bruožus ar stereotipus. Povilo (gydytojas, 39 m.) interviu, bandant apibrėžti skirtį tarp priklausomo nuo alkoholio ir vartojančio alkoholį žmogaus, atskleidžiama tinkama erdvė „spekuliacijoms ir etikečių klijavimui mikrolygmeniu“. Povilo požiūrį patvirtina ir keletas informantų, kurie priklausomą nuo alkoholio žmogų laiko „bomžu“ (Dovas, vadybininkas, 36 m.; Petras, direktorius, 42 m.), „vargšu žmogumi“ (Julija, gydytoja, 57 m.), pasiekusiu galutinę alkoholizmo stadiją: „jis bet ką gali padaryti dėl butelio. Gali pavogti, gerti bet ką ... kad ir odekoloną .... Tada jau viskas, jis yra priklausomas nuo alkoholio.“ (Raminta, BPS, 30 m.).

Dauguma skirtingo išsilavinimo apklaustų asmenų nubrėžė skirtį tarp alkoholio vartojimo ir alkoholizmo, išryškindami nenumalšinamą potraukį alkoholiui [16]: „Kai žmogus negali ... susilaikyti negerdamas alkoholio darbo metu ar negali susilaikyti negerdamas vieną savaitę ar vieną mėnesį.“ (Petras, direktorius, 42 m.); alkoholizmo neigimą: „kuris dažnai vartoja alkoholį, bet to nepripažįsta“ (Milda, medikė, 34 m.); kontrolės praradimą: „kai ant stalo stovi butelis, ir jis nenueis tol, kol šis neištuštės, tada jau žmogus yra priklausomas“ (Rūta, medikė, 43 m.), „kai nėra to, kad va truputį išgėrė ir gana“ (Simonas, stalius, 39 m.).

Vieno iš gydytojų sampratoje pastebima skirtis „tarp potraukio alkoholiui ir alkoholio vartojimo. Ta riba yra labai slidi.“ (Karolis, gydytojas, 48 m.). Išryškinamas svarbus alkoholizmo neigimo bruožas, patvirtinant priklausomybę nuo alkoholio, bet apimant ir nenumalšinamą potraukį alkoholiui, medicinines pasekmes bei socialinės integracijos poreikį [16; 1]: „Nė vienas alkoholikas nėra prisipažinęs, kad jis alkoholikas, nes jis mato už save dar didesnį alkoholiką. Čia jis tam tikra prasme teisus, bet tai iš alkoholikų perspektyvos, kurią jie nustato, žiūrėdami į alkoholiką. Žiūrint iš nealkoholikų perspektyvos, tai – kaip alkoholikai, žiūrėdami į alkoholį, jaučia pagyvėjimą ... tai jau aiškiai yra matomi potraukio alkoholiui rezultatai .... Padaroma žala vidaus organams. Pakenkiamos smegenys .... Kai žmogus pajunta, kad, gerai, vėl gausiu išgerti, atsiranda pagyvėjimas. ... Jeigu žmogus žino, kad jam po to skaudės galvą, tai čia ne alkoholikas, bet čia prievarta, jam tenka prisitaikyti prie prievartos. ... Tada tu, gerbdamas visuomenę ir vartoji alkoholį, bet kitą dieną tau skauda galvą, geriau nesijauti nuo alkoholio vartojimo. Tai čia nemanau, kad alkoholizmas .... Priprantama vartoti alkoholį, bet potraukio nėra. ... jis nori išsilaikyti visuomenėj, todėl vartoja alkoholį, bet jo smegenys nepripranta, na, kartais pripranta, bet potraukio alkoholiui nejaučia, tai, manau, kad jis ne alkoholikas. Čia vadinasi visuomenės sąlygotas vartojimas, nors ir padaro žalą savo vidaus organams, bet potraukio nėra.“ (Karolis, gydytojas, 48 m.). Į klausimą, ar tokį žmogų galima laikyti silpnavaliu, informantas atsakė: „Priešingai, valia jį ir verčia vartoti alkoholį, nes jeigu jis nevartos, tada bus išbrauktas iš sociumo. Jis yra socialus, yra valingas, jo valia priverčia jį vartoti, bet potraukio nejaučia, jam nesmagu, jam negerai, nes žino, jeigu jis nevartos alkoholio, negalės padaryti karjeros.“ (Karolis, gydytojas, 48 m.).

Dauguma informantų kasdienį alaus vartojimą priskyrė prie alkoholizmą skatinančio įpročio, ypač jei tai vartoja jaunimas: „paauglį labiau skatins negu suaugusį“ (Petras, direktorius, 42 m.), bei prie priklausomybę nuo alkoholio pagreitinančio įpročio: „Tai jau visiškas, tipiškas alkoholikas, kodėl jis negeria limonado, bet geria alų. Jisai svaiginasi. ... Turi tendenciją auginti potraukį ir sėkmingai nugrimzti į alkoholizmo liūną.“ (Karolis, gydytojas, 48 m.).

Empirinio tyrimo interviu atskleidė, kad daugumai informantų nepakanka informacijos, kurioje būtų analizuojama priklausomybės nuo alkoholio samprata. Kita vertus, Tamutienės ir kt. mokslininkų [18] atliktame tyrime išryškėjo apklaustų ekspertų samprata, kad jie priklausomybės bruožu nelaiko to, jog priklausomas nuo alkoholio žmogus nepripažįsta alkoholizmo problemos.

Apibendrinant teigiama, kad dauguma informantų, medicininio ir nemedicininio išsilavinimo, ribą tarp alkoholio vartojimo ir priklausomybės apibūdina panašiai, nes jų sampratose atsispindi paviršutinis alkoholizmo įvardijimas, įgijęs nenumalšinamo potraukio išraišką ir visuomenėje paplitusių priklausomo nuo alkoholio žmogaus stereotipus.

šgėrinėjimo įprotis: sociokultūrinis konstruktas

Pasak V. De Munck [2], viešoji kultūra lokalizuojasi privačioje savimonės sferoje ir daro tai, ką jai nurodo visuomenės kultūra. Analizuojant interviu išryškėjo daugumos informantų vaikystėje egzistavęs alkoholio vartojimo būtinumo ne švenčių progomis sociokultūrinis modelis, patvirtinamas per išgėrimo praktikas. Be to, alkoholis buvo vartojamas atvykus tolimam šeimos giminaičiui, seniai nematytam draugui pagerbti (Petras, direktorius, 42 m.; Lina, studentė, 22 m.;  Gita, medikė, 32 m.) ar esant kokiai nors progai: „Šeimos proga, tai nebūtinai valstybinė šventė. ... Modelį atsineši iš savo šeimos.“ (Julija, gydytoja, 54 m.).

Dabartinėje aplinkoje ne švenčių metu daugumos informantų alkoholio vartojimo būtinumo elgsena, perimta socializacijos būdu, sociokultūriniame lauke tapo įpročiu ir įtvirtinama pasitelkus simbolinį elementą – taurę vyno: „vartoju nedažnai, per draugų susibūrimus, gimtadienius“ (Rasa, studentė, 22 m.); „pagal nuotaiką, yra situacija, pavyzdžiui, darbe kažkieno gimtadienis, ... mes taip suprantam, kad vyno taurę išgerti tai nieko blogo, nes jeigu tik per šventes, tai tik per Velykas per Kalėdas, Naujus ir viskas?“ (Julija, gydytoja, 54 m.).

Vienas iš apklaustųjų atskleidė tradicinės prievartos elementą visuomenės sociokultūriniame lauke, kai norint pritapti prie visuomenės būtina vartoti alkoholį: „Negali atsisakyti, turi vartoti, nes gyvenu tokioje visuomenėje, kurioje vartojamas alkoholis. Čia yra prievarta. Tos prievartos norime, tai ir gauname. ... ta prievarta yra tokia tradicinė, gedulingi pietūs, per kuriuos vartojamas alkoholis. ... Savaitgalį susitinki su draugais, tai po taurelę išgeri kokio nestipraus alkoholinio gėrimo. ...  Mano kompanijoje nėra įpročio gerti alkoholį kiekviena proga.“ (Karolis, gydytojas, 48 m.).

Visų informantų interviu atskleidė tėvų namuose per šventes alkoholio vartojimo būtinumo poreikį [10]: „Be abejo, per šventes tai jau taip.“ (Simonas, stalius, 39 m.). Dauguma informantų perėmė šį žinojimą, kuris tapo įpročiu dabartinėje aplinkoje švenčių progomis, todėl apklausti asmenys net nesvarstydami vartoja alkoholį: „Aišku, visi  mes vartojam alkoholį“ (Julija, gydytoja, 54 m.);  „per šventes tai jau čia šventas reikalas.“ (Simonas, stalius, 39 m.).

Apibendrinant galima teigti, kad informantai, nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo, atskleidė visus juos vienijantį alkoholio vartojimo per šventes ir daugumos ne švenčių metu poreikį. Socializacijos metu sociokultūriniame lauke egzistuojantis išgėrinėjimo modelis, perimtas ir  dabartinėje padėtyje įteisintas per gėrimo praktikas, tapo antrąja prigimtimi, siekiant pritapti prie visuomenės kasdienio gyvenimo situacijose.
Priklausomas nuo alkoholio žmogus: atstumtojo vaidmuo

Interviu analizė atskleidė socializacijos būdu sukauptas informantų žinias apie jų socialinėje aplinkoje priimtą kultūriškai įtvirtintą išgėrinėjimo elgseną. Daugumai informantų ši patvirtinta per gėrimo praktikas žinia tampa natūrali ir įprasta kuriant ir rekonstruojant visuomenę, kurioje patys gyvena. Interviu atskleidė, kad priklausomas nuo alkoholio žmogus yra išstumiamas iš draugų tarpo, nuo jo atsiribojama: „Aš su tokiais ... net nepradedu bendrauti ir stengiuosi vengti tokių žmonių.“ (Dovas, vadybininkas, 36 m.) ar tik formaliai palaikomas pokalbis: „Jei jis girtas, tai aš vengsiu bereikalingo laiko gaišimo bendraujant su juo, o jei blaivas – priklauso nuo to, ką jis šneka. Blaivus alkoholikas būna arba neramus ir išsigandęs ... arba suirzęs ir agresyvus, kai jam vėl reikia išgerti, tad sunku tikėtis adekvataus pokalbio su žmogumi. Tokiose situacijose pokalbis iš mano pusės būtų formalus, trumpas ir sausas.“ (Povilas, gydytojas, 39 m.).

Nors priklausomas nuo alkoholio žmogus ir pateisinamas, jam pačiam paliekama spręsti problemas, informantui nusimetant nuo savęs atsakomybę ir perleidžiant ją anoniminių alkoholikų klubams: „Yra anoniminių alkoholikų klubai. Jie vieni kitus palaiko moraliai, dvasiškai ... giliau atskleidžia priežastis. ... problemos susiję su nerimu, psichika. Parodo, kad skirtingas alkoholio sprendimas atsiranda dėl to, kad vieni žmonės yra loginio mąstymo, o kiti emocingi. Kiekvienas tvarkosi savo likimą, ir jeigu tu nepadarai kažko, tai kaip teigiamo rezultato gali tikėtis?“ (Karolis, gydytojas, 48 m.).

Kokybinio tyrimo analizė atskleidė kiek palankesnes informantų nuostatas artimo asmens, tapusio priklausomu nuo alkoholio ar besistengiančio išsivaduoti iš alkoholizmo gniaužtų, sampratą, išryškinančią priverstinį bendravimą: „su tokiu žmogum išvis neturiu jokio noro bendrauti. Bet su mama turėjau gyventi. Buvau priversta.“ (Rasa, studentė, 22 m.). „Nesinori su alkoholiku turėti reikalų ir bendrauti. Nebent jis stengiasi ištrūkti iš alkoholizmo ar būtų artimas giminaitis.“ (Petras, direktorius, 42 m.).

Keturi iš apklaustų informantų bendrautų su žmogumi nepaisydami jo priklausomybės nuo alkoholio, jeigu jis tuo metu blaivus, kreipdami dėmesį į žmogiškąsias jo savybes ir sukauptas žinias: „Man visai reikšmės neturi. Man svarbu žmogaus požiūris į gyvenimą ... priimu jį tokį, koks jis yra.“ (Ina, technologė, 36 m.). Interviu išryškina socializacijos proceso suformuotą įprotį vartoti alkoholį tik tam tikromis progomis, bet praradęs kontrolę žmogus jau atstumiamas ir vertinamas stereotipiškai: „Jeigu jis yra aukštos kvalifikacijos, jis tau gali suteikti žinių, ... tai neturi reikšmės, bet su degradavusia asmenybe negaliu bendrauti.“ (Julija, gydytoja, 57 m.).

Apibendrinant teigiama, kad informantų aplinkoje vyraujanti kultūriškai sukonstruota bei perduota socializacijos būdu per žinias ir įtvirtinta praktikose išgėrinėjimo nuostata galėjo turėti įtakos informantų suvokimui apie tinkamą elgseną bei vertybes.

Kokybinio tyrimo analizė atskleidė, kad, nepriklausomai nuo savo išsilavinimo, dauguma informantų ribą tarp alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio įvardija panašiai. Sampratose atsispindi alkoholizmo kaip nenumalšinamo potraukio vartoti alkoholį apibūdinimas, atitinkantis paplitusį visuomenėje stereotipinį priklausomo nuo alkoholio žmogaus apibūdinimą, nesigilinant į biopsichosocialinius aspektus. Interviu parodė, kad socializacijos metu sociokultūrinėje aplinkoje egzistuojantis išgėrinėjimo modelis, perimtas ir įteisintas per gėrimo praktiką, tapo antrąja alkoholio vartotojo prigimtimi, siekiant pritapti prie visuomenės kasdienio gyvenimo situacijų, suformavo informantų suvokimą apie tinkamą visuomenėje žmogaus elgseną ir vertybes. Egzistuojantis išgėrinėjimo diskursas, sukūręs priklausomą nuo alkoholio žmogų, atsigręžė prieš jį patį, informantams išstumiant jį iš savo draugų tarpo. Kokybinio tyrimo interviu atskleidė priverstinį bendravimą ir siekį padėti priklausomam nuo alkoholio artimam žmogui. Daugumos informantų įgytas išsilavinimas įtakos vertinant priklausomą nuo alkoholio žmogų neturėjo.

[1] Siekiant išsaugoti anonimiškumą, informantų vardai pakeisti; kalba netaisyta.

Literatūra:

• De Munck V. 2000. Culture, Self, and Meaning. Illinois: Waveland Press, Inc.
• Kubilienė N. 2004. Socialinės adaptacijos problemos augant nuo alkoholio priklausomoje šeimoje. Socialinis darbas: mokslo darbai. 3(2).
• Skučienė D. 2005. Socialinė pagalba Lietuvoje vaikams, vartojantiems psichotropines medžiagas. Filosofija. Sociologija.
• Varžinskienė L., Ivanauskienė V. 2006. Moterų, gyvenančių su lėtiniu alkoholizmu sergančiais vyrais, psichosocialinės problemos. Socialinis darbas: Mokslo darbai. T. 5 (2), p. 94–100.
• Berglund K. 2009. Socially Stable alcoholics what characterises them. Drinkin patterns, personality and health aspects of psychosocial and clinical importance. University of Gothenburg. Faculty of Social Sciences. Doctoral Theses. http://gupea.ub.gu.se/dspa–ce/bitstream/2077/18796/1/g–upea_2077_18796_1.PDF  [Žiūrėta 2009 05 09].
• Bruce K. A. 2001. The Roots of Addiction in Free Market Society. Canadian Centre for Policy Alternatives.
• Drummond D. C. 2001. Theories of drug craving, ancient and modern. Addiction (Abingdon, England), 96 (1), p. 33-46. Prieiga internete: http://www.scirus.com/srsapp/search?q=Theo– ries+of+drug+craving%2C+ancient+and+modern&t=all&sort=0&g=s [Žiūrėta 2009 05 10]).
• Dumais S. A. 2005. Children‘s Cultural Capital and Teachers‘ Assessments of Effort and Ability: the Influence of School Sector. Catholic Education: A Journal of Inquiry and Practice. Vol. 8 (4), p. 418-439. Prieiga internete: http://web.ebscohost.com–/ehost/detail? vid=1&hid=4&sid=aaafcf0ae63a44838208eb7ff3a3d2b0%40sessionmgr7 &bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%3d#db=e0h&AN=21160401  [Žiūrėta 2009 04 10].
• Kerr-Correa F., Igami T. Z., Hiroce V. and Tucci A. M. 2007. Patterns of alcohol use between genders: A cross-cultural evaluation. Journal of Affective Disorders, 102 (1), p. 265-275. Prieiga internete: http://www.scirus.com/srsapp/search?q=Patterns+of+alcohol+use+between+gen–ders%3A+A+cross-cultural+evaluation&t=all&sort=0&g=s  [Žiūrėta 2009 05 09].
• Kovacs, Elizabeth and Messingham, Kelly A. N. 2002. Influence of Alcohol and Gender on Immune Response. Women and Alcohol. Vol. 26 (4), p. 257-263. Prieiga internete: http://pubs.niaaa.nih.gov/publications/arh26-4/toc26-4.htm  [Žiūrėta 2009 05 15].
• Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys. 2004. Socialinių tyrimų institutas: Prieiga internete: http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/Strategija/mak_1D_a.pdf  [Žiūrėta 2009 05 10].
• Louse W. 2007. Some People Drink as the Body Should Feel a Little  Ease’: Understanding Body Management amongst Manual Labourers in Western India. Journal of South Asian Development, p. 227-253. Prieiga internete: http://sad.sagepub.com/cgi/conten–t/refs/2/2/227  [Žiūrėta 2009 05 11].
• May, C. 2001. Pathology, Identity and the Social Construction of Alcohol Dependence. Sociology Vol. 35, No 2; p. 385- 425. Prieiga internete: http://soc.sagepub.com/cgi/reprint/35/2/385  [Žiūrėta 2009 05 14].
• O‘Malley, P. and Valverde M. 2004. Pleasure, Freedom and Drugs: The Uses of ‘Pleasure’ in Liberal Governance of Drug and Alcohol Consumption. Sociology. Vol. 38 (1), p. 25–42. Prieiga internete: http://soc.sagepub.com/cgi/content/refs/38/1/25  [Žiūrėta 2009 05 14].
• Stewart Sh. H., Brown C. G., Devoulyte K., Theakston J. and Larsen S. E. 2006. Why Do Women with Alcohol Problems Binge Eat?: Exploring Connections between Binge Eating and Heavy Drinking in Women Receiving Treatment for Alcohol Problems. Journal of Health Psychology.Vol. 11, p. 409-425. Prieiga internete: http://hpq.sagepub.com/cgi/–content/abstract/11/3/409  [Žiūrėta 2009 05 14].
• Tamutienė I., Reingardė J., Civinskas R., Baltrušaitytė G. (Tyrimo atlikėjai ir vykdytojai. Užsakovas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga), 2008. Pagalbos asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemonės ir sistema Lietuvoje. Ataskaita. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter/vaikai  [Žiūrėta 2009 05 14].
• Wersch A., Walker, W. 2009. Binge-drinking in Britain as a Social and Cultural Phenomenon The Development of a Grounded Theoretical Model. Journal of Health Psychology. Prieiga internete: http://hpq.sagepub.com/cgi/content/refs/14/1/124  [Žiūrėta 2009 05 09].