Kas yra hegemoninis vyriškumas?

2010.08.11
Rūta Petkevičiūtė

Hegemoninis vyriškumas dar kitaip autorių vadinamas norminiu arba dominuojančiu. Patį hegemonijos terminą pirmasis įveda Antonio Gramsci atlikdamas klasinių santykių analizę. Pats terminas hegemoninis vyriškumas susiformuoja beveik prieš tris dešimtmečius, modifikuodamas bei formuluodamas vyriškumo, lyčių santykių ir socialinės hierarchijos suvokimą (Connell, Messerschmidt 2005; 829). Jau minėta autorė Connell yra ir viena žymiausių hegemoninio vyriškumo tyrinėtojų. Jos lyčių teorija pabrėžia galios santykius tarp vyrų ir moterų arba tarp skirtingų vyrų grupių. Tai patvirtina, kad lytis yra struktūruojama hierarchijos pagalba, bei susideda iš daugialypių vyriškumų bei moteriškumų. Vienas iš pagrindiniu aspektų Connell teorijoje yra hegemoninis vyriškumas, kuris kontroliuoja hierarchinę vyriškumo sistemą bei užima dominuojančią poziciją tiek prieš moteriškumą, tiek prieš kitą vyriškumą. (Lusher, Robins 2007; 387) Kaip teigia Connell hegemoninis arba norminis vyriškumas - tai vyriškumas, kuris užima dominuojančią poziciją tam tikrame lyčių santykių modelyje. Tai nėra tam tikras tipas visada ir visur vienodas, jis priklauso nuo tam tikrų situacijų ir kaičių socialinių santykių, todėl norminis vyriškumas dažnai yra ginčytinas. Hegemoninis vyriškumas įkūnija tam tikru momentu priimtiną strategiją. Pasikeitus aplinkybėms ir kontekstams tam tikras hegemoninis vyriškumas gali prarasti dominuojančią poziciją, tokiais atvejais gali susiformuoti naujas vyriškumo modelis, galintis tapti hegemoniniu. Hegemoninis vyriškumas visuomet konstruojamas kartu su subordinuotu, tai yra kitoks vyriškumas santykyje su dominuojančiu tampa subordinuotu. Norminio vyriškumo konstravimas remiasi dichotomija moteriška/vyriška. Taip pat vienas iš pagrindinių elementų apibrėžiančių hegemoninį vyriškumą europietiškoje/amerikietiškoje visuomenėje yra heteroseksualaus vyro dominavimas ir homoseksualaus vyro subordinavimas. Subordinacija dažnai yra susijus su galios bei valdžios suteikimu dominuojančios grupės hegemoniniam vyriškumui (Connell 2005; 77- 80).

Tuo tarpu M. S. Kimmel teigia, kad hegemoninis vyriškumas yra neatsiejamas nuo vyriškumo, kaip galios santykių. Jo hegemoninio vyriškumo definicija yra apibrėžimas vyro esančio galioje, su galia ir iš galios. Taigi vienas iš svarbiausių M. S. Kimmel hegemoninio vyriškumo bruožų vyro disponavimas galia, vyro dominavimas moterims ir kitiems vyrams (Kimmell 1998; 231).

Tuo tarpu postmoderni socialinė teorija skatina labai atsargiai kalbėti apie hegemoninius modelius, o gal net ir atsisakyti tokių modelių taikymo. Teigiama, kad apie vyriškumą reikia kalbėti iš kiekvienos atskiros patirties perspektyvos, kiekviena patirtis bei istorija yra skirtinga ir išgyvenama nevienodai, todėl svarbi tam tikro subjekto pozicija. Todėl skirtingos patirtys negali būti laikomos universaliomis ar suspaudžiamos abstrakčiuose hegemonijos normose, analizuojamos pritaikant hegemoninio ar subordinuoto vyriškumo modelius. Taip pat reikia būti atsargiems aiškinant vyrų galios santykius tiek su moterimis, tiek su vyrais nesukuriant erdvės, kuri gali išaiškinti prieštaringus santykius su dominuojančiu vyriškumu. Taikant hegemonines sampratas paradoksas yra tame, kad hegemoninio vyriškumo analizė užtildo tuos, kurie iš tiesų turi būti išklausyti ir priverčia juos jaustis kaltais bei gėdytis savojo vyriškumo (Seidler 2006; 69- 71). Taip hegemoninis vyriškumas tampa dažnu diskusijų objektu susilaukdamas nemažai kritikos. Permastydami hegemoninį vyriškumą iš naujo, kai kurie autoriai siūlo savo patobulintus šios sampratos variantus arba interpretacijas. Pavyzdžiui, C. Beasley teigimu šiuolaikiniame globaliame pasaulyje terminas turi būti permąstomas. Autorė siūlo hegemoninį vyriškumą aiškinti kaip miglotą mobilizuojantį bei politinį mechanizmą įteisinantį idealą. Hegemoninis vyriškumas kaip politinis mechanizmas turi būti atskirtas nuo socialiai dominuojančio, turinčio autoritetą sampratos. O patį terminą derėtų vartoti daugiskaitos forma (Beasley 2008; 99- 100). Lusher, Robins Connell teorijos diskusijas ir tyrimą siūlo vykdyti būtinai atkreipiant dėmesį į tai, jog vyriškumas lokaliniuose ryšiuose yra veikiamas: pirma - struktūrinių, individualių ir kultūrinių faktorių tarpusavio priklausomybės bei antra, svarbu konceptualizuojant vietinį kontekstą, kuriame tam tikras vyriškumas tarpsta (Lusher, Robins 2007; 419). Hegemoninio vyriškumo samprata kritikuojama kaip dviprasmiška, dar ir dėl to, jog tik labai nedidelė vyrų dalis gali įsisprausti į hegemoninio vyriškumo rėmus ir įkūnyti prestižiniu laikomą vyriškumą, nors ir hegemoninės normos veikia didžiąją daugumą. Nebelieka atsakymo į klausimą kas iš tiesų reprezentuoja hegemoninį vyriškumą, jeigu, pavyzdžiui, turintys socialinės galios hegemoninio vyriškumo gali ir neįkūnyti (Connell, Messerschmidt 2005; 838 ).

Literatūra:
1.Beasley C. (2008). Rethinking Hegemonic Masculinity in a Globalizing World. Men and Masculinities, Vol. 11; Nr. 86. p. 86- 103.
2.Connell R. W. (2005). Masculinities. Univerity of California Press, Los Angeles.
3.Kimmel M. S. (1998). Masculinity as Homophobia fear, shame, and silence in the construction of gender identity. In Balliet B. J., MacDaniel P. Women Culture and Society: A Reader.
4.Kimmel M.S., Hearn J., Connell R. W. (2004) Handbook of Studies on Men & Masculinities. Sage Publications Thousand Oaks.
5.Lusher D., Robins G. (2009). Hegemonic and Other Masculinities in Local Social Contexts. Men and Masculinities, Vol. 11; Nr. 387. pp. 387- 423
6.Messerschmidt J. W. (2004). Men, Masculinities, and Crime. In Kimmel M.S., Hearn J., Connell R. W. Handbook of Studies on Men & Masculinities. SAGE Publications Thousand Oaks. p. 196- 212.
7.Seidler V. J. (2006), Transforming Masculinities. Routledge
8.Tereškinas A. (2004). Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje. Vilnius.