Lyčių santykių kaita: lyčių karas ir vyriškumo žlugimas?

2010.10.29
Rita Činikienė

Taken at Nome Qld,© I retain copyright.

Ghail ir Haywood (2007) atskleidžiant Vakarų visuomenėse vykstančią fundamentalią transformaciją vyrų ir moterų gyvenimuose, iškelia naujas lyčių santykių aiškinimo prasmes, pabrėžiant didesnį lyties matomumą. Autorių paminėtas esencialistų nostalgiškas prisiminimas apie ‚auksinius laikus‘, kai vyrai ir moterys atlikdami jiems priskirtus vaidmenis, palaikė socialinės sistemos stabilumą. Šiuolaikinėse visuomenėse, vykstant kaitai, išplaukia lyčių vaidmenų ribos, formuojasi chaosas. Tačiau, tampa aišku, kad vykstant socialinei kaitai, esančios teorijos nėra pajėgios paaiškinti kintančių moteriškumo ir vyriškumo formų, susipainiojusių vaidmenų, todėl lyties kategorijai, lyčių santykiams priskyrus centrinį vaidmenį sociokultūriniame kaitos kontekste, siekiamas rasti paaiškinimas ne tik į besikeičiančius lyčių santykius, lyčių vaidmenis, bet ir į pačią socialinę struktūrą, apmokamo darbo prasmę, įskaitant išryškėjusias dabartines kūno vartojimo, troškimų ir identiteto kūrimo problemas. Prie to prisideda žiniasklaida, skelbdama lyčių karą ir vyriškumo žlugimą, praplečia lyties ir seksualumo tapatybės suvokimą.

‚Auksinių laikų‘ ilgesys labiausiai atspindi dabartinę lyčių santykių ir vaidmenų padėtį Lietuvoje, kuomet lyčių lygių galimybių užtikrinimą socialinėje sistemoje (visose jos sferose) nepagreitina nei tvirta įstatyminė bazė, nei ES reikalavimai. Moterys ir toliau lieka subordinuojamųjų pozicijoje, visuose viešosios sferos sektoriuose, vyrams užėmusiems ilgalaikius sprendimo galios pasekmes turinčius, postus.

Ieškant atsakymo į klausimą, kaip reikėtų pasiekti lyčių santykiuose galios perskirstymo ir padalijimo abiems lyčių vaidmenims, sakyti, kad užtektų pakeisti pačią struktūrą, manau, nepakanka. Struktūra gali idealiai suderinti lyčių vaidmenų pasiskirstymą, bet jeigu nėra galios tai struktūrai veikti, tai ji ir nebus įgyvendinama. Galima būtų remtis Šiaurės šalių pavyzdžiu, bet klausimas, ar tokia patirtis pasitvirtins ir ji prigis čia, Lietuvoje? Tuomet reikia ieškoti kito atsakymo į klausimą, kas įgalintų veikti struktūrą, kad vyktų pats veiksmas? Kada tik kalbama apie tai, bet nesistengiama įgyvendinti praktikoje, tada negalimas atviras struktūros veiksmo įgalinimas. Ar ne veiksmas keičia pasaulį? Kada žmogus tvirtai žino savo vietą, santykį su aplinka, tada ir stengiasi pats savanoriškai įgyvendinti savo mintis bei žinojimą per veiksmą. Todėl, manyčiau, kad norint daryti pakeitimus struktūroje, reikėtų vykdyti ideologinę politiką, steigti veikiančias  profsąjungas, kurti lobistines grupes.  Pavyzdžiui, puikus pavyzdys sovietinės ideologijos (hegemoninės), kurios laikėsi tiek vyrai, tiek moterys, net nesusimąstydami kodėl. Tuo tarpu dabartiniame kontekste kuriami pakeitimai struktūroje sukuria struktūrinį mąstymą, remiamasi mechaninėmis priemonėmis ir atspindi dominuojančios galios interesus. Galutiniai sprendimai dažniausiai būna priimti vyrų (kadangi jie dominuoja visose įstatymų leidybos ir vykdymo pozicijose), todėl vargu ar vyrai laisvanoriškai atsisakys savo turimų galios pozicijų ir užleis jas moterims, priimdami joms palankų įstatymą, pvz, įvesdami kvotas politikoje, vaiko priežiūros ir auginimo atostogose.

Viena vertus, valstybės vykdoma vaikų gimstamumo skatinimo politika didinant (vėliau sumažinant) pašalpų dydį kelia tam tikrų abejonių.  Kokio tikslo siekiama? Ar ir toliau reguliuoti rekreaciją, saugiai uždarant moteris namuose, kad jos nesiveržtų į viešąją sferą ir tokiu būdu siekiama užsitvirtinti turimos galios pozicijas? Ar įprastai deklaruojamo posakio – vaikų gimstamumui padidinti, politika. Bet tuomet reikėtų vykdyti kiek kitokią, kompleksišką strategiją. Bet čia jau atskira tema.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje globalizacijos dėka po truputį kinta lyčių santykiai, lyčių vaidmenys. Nors vyrai kuria hierarchinės socialinės struktūros rėmus, bet moterys juos palaiko be siekio sinchronizuoti sistemą, o taip kaip moterims patogiau. Išeitis – keisti hegemoninį  struktūrinį mąstymą per švietimo sistemą ir vykdomą ideologinę valstybės politiką siekiant eliminuoti struktūrines lyčių nelygybės priežastis.

Literatūra:
Ghail mairtin mac, haywood chris. 2007. Gender, culture and society. Contemporary feminities and masculinities. New York: Palgrave Macmillan, pp. 1-42.