Navajo identitetas pagal Thomas J. Csordas straipsnį „Ritual Healing and the Politics of Identity in Contemporary Navajo Society”
2010.09.27 |
Eugenijus Liutkevičius |
Straipsnyje analizuojamas Navajo indėnų identiteto – jų kuriamos tapatybės klausimas. Tai daroma iš dviejų perspektyvų: makro lygmenyje, kai bendrumo jausmas formuojamas priešpastatant save „kitiems“ ir mikro lygmenyje, kuomet religiniai ritualai padeda atkurti individo tapatybę jį ištinkančiose kritinėse gyvenimo situacijose.
Pirmuoju atveju „kitų“ priešprieša tarp rezervato indėnų ir dominuojančios anglo-amerikiečių visuomenės paaštrėjo tada, kai Navajo indėnai pradėjo sirgti paslaptinga ir mirtina liga. Masinės informacinės priemonės netruko paskelbti apie šį išskirtinai indėnų teritorijoje vykstantį atvejį ir „pakrikštijo“ ligą „rezervato gripo“, arba „Navajo gripo“ vardais. Turistai po rezervato teritoriją pradėjo vaikščioti su chirurginėmis kaukėmis ant veidų. Tokiu būdu buvo formuojama nuomonė, kad Navajo etninės grupės atstovai („kiti“) yra užkrato nešiotojai, ar netgi kalti dėl ligos protrūkio.
Betgi didžiausios priešpriešos ir Navajo atsako susilaukė oficialiai paskelbta susirgimų priežastis. Ištyrus virusą, paaiškėjo, jog tai hanta virusas, kurio nešiotojas – graužikas, žmonių gyvenamose vietose pasirodantis tik užėjus dideliems šalčiams. Užkratas perduodamas per graužiko kūno išskyras, tad higienos nesilaikymas yra pagrindinė susirgimų priežastis. Tokiu būdu indėnams buvo pasiūlyta susilaikyti nuo tradicinių ceremonijų, atliekamų ant nešvarių jų būstų (hogans) grindų.
Tačiau patiems indėnams buveinės (hogans), kuriose vyksta ceremonijos, yra specialiai paruošiamos ir laikomos ypač švariomis – šventomis. Tad dominuojančios visuomenės medicinos interpretacijos buvo paneigtos, atmestos, o įvykiai (nuo susirgimų priežasties iki šimtmečius trunkančių Navajo žmonių ir graužikų santykio bei graužikų vaidmens dabartiniuose įvykiuose) perinterpretuoti.
Šiuo atveju įdomu stebėti, kaip dominuojančios daugumos marginalizuojama etninė mažuma susitelkia gynybai tuomet, kai dominuojanti jėga primeta savo galią, kuri ima grasinti mažumos pirmos eilės identiteto komponentams. Šįkart tai buvo Navajo indėnų tradicija – jų atliekamos ceremonijos, ritualai, kurių dėka formuojamas bendras tęstinis tapatumas ir didele dalimi bendra pasaulėžiūra. Tokia aktyvi etninė savimonė apie Navajo indėnus leidžia kalbėti kaip apie Ketvirtojo pasaulio šalies pavyzdį.
Kita įdomi straipsnio analizė nurodo į atvejus, kai egzistuojantys ir veikiantys Navajo gyvenamoje teritorijoje skirtingų religinių institutų ritualai padeda individams palaikant (transformuojant, pagydant, atrandant) savo tapatybę. Išskiriami trys tokie institutai: tradicinės Navajo religijos, Vietinių Amerikos gyventojų bažnyčios (NAC) religinis judėjimas ir krikščioniškasis.
Autorius pažymi, kad nepaisant skirtingos filosofijos ir skirtingai suprantamų terapijos principų visų religinių ritualų, tarnaujančių sprendžiant kritinius individų gyvenimo atvejus (straipsnyje pateikiami tapatybės krizės atvejai) bendras pagrindas yra grįstas akistata su atliekančiuoju ritualą ir kalbėjimu apie atėjusiojo problemą, jos priežastį bei ritualo veiksmą ir tikslą šiam „suprantama kalba“. Tai skirta, ko gero, priešpriešint praktikuojamam medicinoje ir psichoterapijoje aktyvaus dominavimo-pasyvaus paklusimo santykiui tarp gydytojo (psichoterapeuto) ir paciento.
Šis tarpusavio santykių skirtumas prisideda formuojant skirtingas pasaulėžiūras ir skirtingas savo vietos pasaulyje, buvimo jame sampratas. Nurodytais Navajo indėnų atvejais ritualai, grįsti tarpusavio pasitikėjimo, supratimo ir sutarimo santykiais, padėjo ne tik išspręsti asmeninio pobūdžio problemas, tačiau ir atstatyti individų socialumą – grąžinti pilnaverčius (pagijusius) sociumo dalyvius ir veikėjus.
Tokiu būdu vėlgi norima pasakyti, kad mezo ir mikro lygmenyje yra išlaikomi ir palaikomi skirtumai tarp dominuojančių Euro-amerikiečių ir Navajo indėnų mažumos vertybių, kartas nuo karto galinčių tapti kylančios priešpriešos „mes-kiti“ refleksijos priežastimi.
Šaltinis:
Csordas, J. T. (1999). Ritual Healing and the Politics of Identity in Contemporary Navajo Society. American Ethnologist. Vol. 26, Issue 1, p. 3–23.