Neformalūs įstatymai tarp kalėjimo sienų arba kas tai yra kriminalinė subkultūra?

Kad ir kokia uždara, izoliuota bei atskirta nuo visuomenės žvilgsnių bei žvilgsnių į visuomenę bebūtų kalėjimo erdvė, neišvengiamas kontaktas su laisve reiškiasi per keletą formų: per atmintį, per palaikomus ryšius su anapus kalėjimo sienos gyvenančiais, per informacijos priemones. Kuomet laisvė nuteistajam nebepriklauso, atmintis aiškiai diktuoja priešpriešą tarp to, kur jis yra dabar ir kur bei kaip gyveno prieš tai. Santykis praleisto laiko laisvėje ir įkalinimo įstaigoje gali būti įvairus, tačiau negalime paneigti, jog gyvenimo laisvėje kaip ir gyvenimo kalėjime pėdsakai turi įtakos formuojant nuteistųjų požiūrį į gyvenimą bei elgsenos modelius. Pirmiausia to, kas vadinama nuteistųjų arba kriminaline subkultūra, įtaka gali patirti su nuteistaisiais ryšius palaikantys artimieji ir galiausiai subkultūra gali turėti įtakos ir visuomenėje plintančioms nuostatoms. Taigi, nuteistųjų subkultūros sampratos ir su ja susiję išmokti elgesio modeliai gali būti praktikuojami ir už kalėjimo sienų. Nuteistasis išėjęs iš laisvės atėmimo vietos nešasi kartu su savimi bendravimo, gyvensenos, vyriškumo įpročių, patirčių bei sampratų bagažą. Todėl, kad didžiąją daugumą nuteistųjų daugiau ar mažiau kriminalinė subkultūra neišvengiamai įtakoja. Kaip teigia A. Petkus, savo disertacijoje tiriančioje kriminalinę subkultūrą, kriminalinės subkultūros neigiami bruožai (jėgos kultas, sumaterialėjimas, išnaudotojiška elgsena, antivisuomeninės nuostatos) plinta visuomenėje bei sąlygoja šių dienų situaciją, kuomet stebima recidyvinio, profesionalaus ir organizuoto nusikalstamumo konsolidacija (Petkus 2006; 26). Kriminalinė subkultūra skatina pakartotinį nusikalstamumą, plinta už įkalinimo įstaigų ir destruktyviai veikia visuomenę (Petkus 2006; 32). Taigi nuteistųjų subkultūros sąlygotos gyvensenos bei elgesio normos gali būti būdingos ne tik kalėjimo erdvei, bet ir už jos ribų. Kalėjimo „mokykloje“ išmokti elgesio modeliai tampa taisykle, kuria galima vadovautis tiek kalėjimo erdvėje, tiek sugrįžus į visuomenę. Ypatingai tai būdinga recidyvistams, teistiems daugelį kartų ar bausmę atliekantiems ilgą laikotarpį. Todėl suprasti, kas yra nuteistųjų subkultūra svarbu ne tik besidomint nuteistųjų tarpusavio santykiais izoliacijos laikotarpiu, bet ir aiškinantis šiuolaikinėje visuomenėje plintančių nuostatų tendencijas. Tad verta pabandyti atsakyti į klausimą, kas yra nuteistųjų - kriminalinė subkultūra? Taigi nuteistųjų subkultūra - tai Lietuvos įkalinimo įstaigose egzistuojantis elementas, reglamentuojantis kasdienines nuteistųjų praktikas, elgesio ir bendravimo normas bei hierarchinę sistemą. Specifinių Lietuvos vyrų kalinių bendravimo normų bei hierarchinės sistemos formavimosi ištakos siekia sovietinės okupacijos metus, kuomet, vykdant kalinių perkėlimą iš vienos įkalinimo vietos į kitą, kalėjimuose atsidurdavo nuteistieji iš visos Sovietų Sąjungos. Seniesiems Rusijos nusikalstamojo pasaulio autoritetams ir naujiesiems atvykėliams kovojant dėl valdžios ir įtakos, pradėjo kurtis saviti kalinių santykiai, paremti hierarchijos konstravimu. Derėtų pažymėti, kad dar prieš kalinių „migraciją“ Rusijos kalėjimuose ne vieną dešimtmetį egzistavo bendravimo normos, tačiau jos buvo pakoreguotos „migracijos“ metu (Petkus 2004; 125- 126). Būtent sovietmečiu Lietuvos kalėjimuose įsitvirtina anksčiau tik Rusijai būdingi kalinių gyvenimą reglamentuojantys neformalūs įstatymai, vadinami paniatijomis, zakonais, kurie ir yra vis dar matomi šiandieniniuose Lietuvos kalėjimuose.

Bendra nuteistųjų problema yra atskirtis, izoliacija bei išgyvenimas kalėjimo erdvėje, taip pat kalinius vienija priešiškumas, nukreiptas prieš teisinę sistemą. Tad, norint sureguliuoti vidinę kalėjimo tvarką, kuriami įstatymai – zakonai, reguliuojantys tarpusavio bendravimą. Kitas svarbus elementas, turintis užtikrinti kalinių elgesio stabilumą – stratifikacija, kuri sąlygoja kalinių suskirstymą į kastas. Hierarchinė sistema, jos elementai – kastos bei socialiniai statusai, kurie įgyjami tapus vienos ar kitos kastos nariu, užtikrina, kad tvarka nebus pažeidžiama, tuo tarpu bet koks tvarkos pažeidimas bus baudžiamas. Taigi šiandieninės Lietuvos vyrų kalėjimuose susijungusioms kalinių grupėms būdingi bruožai: elgesio, bendravimo taisyklės bei normos, organizacinė struktūra (hierarchija), išskirtinumo kūrimas (žargonas, tatuiruotės). Nuteistųjų hierarchijoje sutinkamos trys pagrindinės sistemos: valdantieji ir valdomieji, priklausantys normaliųjų kastai, atskira kasta vidurinė - siekiant išlikti nepriklausomam ir neutraliam, bei engiamieji, priklausantys nuskriaustųjų kastai. Valdantieji, kitaip normaliųjų kasta, užima hierarchijos viršūnę, disponuoja materialiniais ištekliais, autoritetu, galia. Šalia savęs turi pavaldžias kastas, kurios už globą, materialinį ar moralinį palaikymą atlieka pavedimus bei darbus: nuo skolų išmušinėjimo iki maisto gaminimo. Neutrali kasta - naujas subkultūros elementas, dažniausiai pradedantis rastis pataisos namuose veikiančiuose, nuteistųjų reabilitacija ar grįžimu į visuomenę užsiimančiuose, centruose. Šiai kastai priklausantys atsisako vadovautis subkultūros nuostatomis, tačiau šių nuteistųjų pasirinkimas vis dar sunkiai pripažįstamas kitų nuteistųjų, todėl jų padėtis neretai tampa problematiška. Ir galiausiai engiamieji - nuskriaustųjų kasta, tai visiška priešingybė normalių kastai. Normalūs negali turėti artimo kontakto su nuskriaustaisiais, nes kitaip patys jais tampa. Nuskriaustieji - tai atstumtieji, kurie yra ignoruojami. Apibendrinant svarbu pabrėžti dėl kokių priežasčių vieni ar kiti nuteistieji priklauso nuskriaustųjų kastai: „Gaidžiais tampa nuo gyvenimo būdo: higienos, jėgos, psichinių sutrikimų, seksualinės orientacijos, įsiskolinimų“ (Nuteistasis Vaidotas)

 Apibendrinant svarbu suvokti, kokiu tikslu nuteistųjų subkultūra kuriama ir propaguojama? Atsakymą į šį klausimą pateikia pačių nuteistųjų interpretacijos:

„Hierarchija, paniatijos tai politika, laikanti žmones įbaugintus, bet ir padedanti išgyventi nuo administracijos spaudimo. Tai gyvenimo būdas, tinkamas, išmintingas, prasimanymas veikiantis kalinių gyvenimą ir kaip antibiotikas prieš administraciją. Yra nuomonė, kad tai buvo sugalvota specialiai, kad išskirti kalinius į dalis, išardyti. Tada bus lengviau su jais kovoti. <...> Bet jei nebus paniatijų ir kastų kiekvienas bus individumas, tada teisėsauga galės visiškai kontroliuoti ir reguliuoti kalinių gyvenimą“ (Nuteistasis Vladimiras).

 Taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistųjų subkultūra ir hierarchija nėra statiškas konstruktas. Subkultūra kaip sovietinės okupacijos rezultatas tampa įtakota kapitalizmo santykių, Europos Sąjungos reglamentų, jaunosios kartos, kuri nepažino sovietinio kalėjimo. Todėl, kaip teigia patys nutiestieji subkultūros svarba nyksta, pati subkultūra transformuojama (kai kurių nuteistųjų teigimu subkultūra išsigimė), papildoma naujais elementais, dariniais, tampa vis sudėtingiau ją apibrėžti ar apčiuopti sovietmečių griežtus ir nepajudinimus jos rėmimus.

Duomenys iš tyrimų Lietuvos pataisos namuose.

Literatūra:
1. Piškinaitė- Kazlauskienė Laura. 2001. Lietuvos kalinių vyrų buitis ir bendravimo kultūra. Liaudies kultūra, Vilnius. Nr. 3. p.p 28-35.
2. Petkus Artūras. 2004. Kriminalinės subkultūros penitencinėse įstaigose genezė, raida ir struktūra, Jurisprudencija, Vilnius, t. 51(43)
3. Petkus A. (2006). Kriminalinė subkultūra Lietuvos penitencinėse įstaigose: kriminologinė analizė = Criminal subculture in Lithuanian penitentiary institutions: criminological analysis: daktaro disertacijos santrauka: socialiniai mokslai, teisė (01 S). Mykolo Romerio universitetas. Vilnius. Prieiga internete: http://www.mruni.eu/lt/padaliniai/fakultetai/teises_ fakultetas/katedros/kriminologijos_ katedra/moksline_veikla/publikacijos/. Aplankyta [2010 05 17].