Nuskendę fantazijoje
2011.04.13 |
Justina Zmitrulevičiūtė |
“Nerk į teatrą” – skelbė Kauno valstybiniame dramos teatre vasario 21-26 dienomis vykęs festivalis. O štai jau ketvirtus metus nardantys ir netgi suliepsnoti teatro vandenyne spėję LMTA paskutinio kurso studentai festivalyje žiūrovams pasiūlė žaislų veiksmo trilerį „Pupi Pipa Pupi“. Šis spektaklis yra ne tik prisikėlimas, žadinantis Lietuvoje prisnūdusią pantomimą, bet ir gimimas – akorių ansambliui „Degam“ – tai pirmasis darbas profesionaliojoje scenoje.
Kuklus, bet nuoširdus ir šiltas praeities lėlių pasaulis su moderniais žaislais gigantais scenoje buvo supintas šokio judesiais, šviesos ir garso triukais. Vaizduojama kova tarp dviejų priešybių žiūrovui galėjo palikti nemaža klaustukų. Ar vienos lėlyčių kartojamas žodis „Gelbėkite, gelbėkite“ buvo tik dar vienas viso spektaklio metu naudojamas paprasto ir naivaus humoro elementas? O gal tai tik elementarus meilės dramos kulminacinis fokusas? Nejau lėlės pagalbos šauksmas kviečia sustoti ir pamąstyti apie moderniųjų technologijų naikinamą tikrumą? Kas, jeigu vieną dieną beprotiškai pirmyn lekianti realybė, taps panaši į šį spekltaklį – lėkšto siužeto, pigių juokelių ir plastmasinių galūnių šou?
Šis jautrumas nūdienos problemoms turbūt buvo išprovokuotas spektaklio metu skambėjusių nesudėtingų, bet ausiai malonių violončelės melodijų ar švelnaus ir šilto apšvietimo senųjų lėlių kampe, priešingai čaižiam pypsėjimui ir melsvai šaltai moderniųjų pusei. Garsų imitacijos ir neaiškių kalbų mišinio žaidimas turbūt daugelį nukėlė į panašias iliuzijas. Tiesa, retkarčiais priversdamas nubusti ir pakrizenti.
Kad ir kaip spektaklis savo paprastumu, spalvingumu ir aktyvumu tiktų vaikiškai auditorijai, jam neabejingi liko ir suaugę. Nuoširdi fantazija ir net per kaukes liepsnojantis „Degam“ entuziazmas teatre paskandino tikriausiai ne vieną...